Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai vadovaus geografė Agnė Jasinavičiūtė
Nuo sausio 13 dienos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos vadovaus Agnė Jasinavičiūtė, kuri laimėjo konkursą šiai vadovaujančiai pozicijai valstybės gamtosauginėje įstaigoje.
Paskaita ne auditorijoje su dokt. lekt. Agne Jasinavičiūte
Prieš 50 metų 1972 m. Paryžiuje buvo priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija. Šiuo dokumentu pripažinta, kad:
- pasaulio paveldas yra bendras, visai žmonijai priklausantis palikimas;
- paveldas ne tik kultūros, bet ir gamtos;
- paveldas turi išskirtinę visuotinę vertę, kurios neriboja valstybių sienos. Jis gali būti svarbus visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms.
Paskaita ne auditorijoje su dokt. lekt. Agne Jasinavičiūte
„Lietuvos visuomeninės geografijos“ paskaitose buvo plačiau diskutuojama apie kaimo bendruomenines organizacijas ir jų daromą įtaką vietos savivaldai
Geografijos bakalauro 2 k. studentai lektorės dr. Viktorijos Baranauskienės „Lietuvos visuomeninės geografijos“ paskaitų metu gilino žinias apie visuomenės požiūrį į vietos savivaldą ir gyventojų įsitraukimą į tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.
Pranešėjų registracija į Studentų mokslinę konferenciją
Kviečiame visų studijų pakopų studentus ir neseniai studijas baigusius absolventus* registruoti savo mokslinius pranešimus į „Geografijos žinių savaitės 2022“ Studentų mokslinę konferenciją!
Kitokios „Lietuvos visuomeninės geografijos“ paskaitos ir seminarai
Šių 2022/2023 m. m. rugsėjis geografijos bakalauro 2 k. studentams prabėgo nepastebimai. Studentai per lektorės dr. Viktorijos Baranauskienės „Lietuvos visuomeninės geografijos“ paskaitas ir seminarus žiūrėdami „Nova Lituania“ (rež. K. Kaupinis) filmą, gilinosi ir aptarinėjo K. Pakšto (politinės geografijos ir geopolitikos pradininkas Lietuvoje, Lietuvos geografijos draugijos įkūrėjas) iškeltas idėjas (pvz., „atsarginė“ Lietuva) ir jo indėlį į Lietuvos visuomeninę geografiją, diskutavo apie teritorijos talpumą, difuziją, Lietuvos geopolitinę padėtį ir pan.
Sveikiname dr. Simoną Ščerbinskaitę apsigynusią disertaciją
Sveikiname dr. Simoną Ščerbinskaitę, 2022 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos socialinių mokslų centre apsigynusią sociologijos mokslo krypties disertaciją „Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (Atokių kaimo gyvenviečių atvejis)“.
Europos širdyje VU geografės pasisakė apie visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime
2022 metų rugsėjo 8 d. Briuselyje, Europos Regionų Komitete projektą BiodiverCities vykdę specialistai iš universitetų, savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų susitiko drauge su Europos Komisijos Regionų direktorato ir kitų institucijų atstovais aptarti savo patirtį projekto veiklose ir įžvalgas apie tai, ką ir kaip reikėtų keisti Europinėje politikoje, kad augtų piliečių įsitraukimas sprendžiant savo artimosios aplinkos klausimus, stiprėtų dalyvaujamoji demokratija.
Susitikime dalyvavo šį projektą nuo 2020 metų vykdančios VU geografės dr. Ieva Misiūnė ir dr. Giedrė Godienė ir Pilaitės seniūnijos atstovė Rūta Šarapnickaitė Karčiauskienė.
TARPTAUTINEI GEOGRAFŲ SĄJUNGAI (IGU) – 100 metų
Pasaulinis geografų Kongresas Paryžiuje
„Šis kongresas mums rodo, kad geografija gyva ir gyvybinga, o dar svarbiau – progresyvi, novatoriška ir, tiesą sakant, išradinga. Turime panaudoti šias stiprybes ir savo didelius talentus siekdami tvaresnės visų žmonių ir planetos ateities.“
|prof. Michael'as Meadows'as, IGU prezidentas|
Dr. Ievos Misiūnės ir kolegų recenzuota ir redaguota knyga-straipsnių rinkinys - Human-Nature Interactions
Pasaulyje spartėjant biologinės įvairovės nykimui ir klimato kaitai, didėja ir socialiniai bei ekologiniai iššūkiai. Supratimas apie įvairius žmogaus ir gamtos ryšius visame pasaulyje tampa vis svarbesnis. Tačiau tai, kaip žmonės suvokia, kokia reikšmė teikiama ir kaip vertinama žmogaus ir gamtos sąveika, daugiausia priklauso nuo įvairių disciplinų, teorinių, socialinių ir kultūrinių bei politinių kontekstų. Pripažįstant šias skirtingas pasaulėžiūras ir konceptualius požiūrius, knygoje siekiama padėti geriau suprasti žmogaus ir gamtos sąveikos procesus, pateikiama praktinių pavyzdžių, kaip šią sąveiką galima vertinti įvairiose Europos ir už jos ribų esančiose kraštovaizdžiuose.
Knygoje pristatomi šeši konceptualūs darbai ir 26 empirinės studijos, kurios įvairiais metodais analizuoja žmogaus ir gamtos santykius. Tai apima supratimą, kaip žmonės gamtai priskiria vertybes, aptaria žmogaus ir gamtos sąveiką, pateikia pavyzdžių, kaip šios vertybės ir sąveika gali būti sistemiškai vertinami skirtinguose kraštovaizdžiuose įvairiose pasaulio šalyse.