#NORSA 2024 m. gegužės 2-3 d. Vilniuje vyko 9-oji Regional Studies Association (RSA) Šiaurės šalių tarybos konferencija „Regioninės globalių iššūkių pasekmės Šiaurės šalyse“, kurią organizavo Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu ir RSA Šiaurės šalių taryba.
 
2024.05.07 11
Skaityti daugiau...

2024.05.01

Skaitykite interviu su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininke, piliečių mokslo praktike dr. Giedre Godiene: Kaip pasitelkiant piliečių mokslo akcijas galima surinkti didelės apimties vertingus duomenis apie Lietuvos kraštovaizdį.
Skaityti daugiau...

2024.04.30

Balandžio mėnesį smarkūs potvyniai nusiaubė Centrinės Azijos regionus, ypač Kazachstaną ir agresorę Rusiją. Patvinus Uralo, Tobolo ir Išimo upėms, skaičiuojama, kad tokio masto potvyniai regione didžiausi per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Į klausimus, kaip šiuos potvynius mato palydovai, koks jų mastas ir galimos priežastys, atsako Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.

Skaityti daugiau...

Vilniaus universiteto Geomokslų institute pradėtas Lietuvos mokslų tarybos finansuojamas podoktorantūros stažuotės projektas „Atplaišinių srovių identifikavimas ir kartografavimas Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje remiantis optiniu palydoviniu nuotoliniu stebėjimu“ (Nr. S-PD-86-24) (mokslininkė stažuotoja dr. Rasa Janušaitė, projekto vadovas doc. dr. Laurynas Jukna).

2024.04.25

Skaityti daugiau...

2024.04.24 kulturos geografijaBalandžio 22-26 dienomis vyksta tradicinis VU renginys „Studentas vienai dienai“, kurio metu prie paskaitų ir seminarų gali prisijungti studijomis besidomintys moksleiviai ar kryptį keisti besiruošiantys studentai.

Taigi, studijų programa susidomėję jaunuoliai 2024.04.24 atvyko į Geografijos bakalauro studijų programoje dėstomą dalyką Kultūrologijos įvadas ir kuktūros geografija, kurio metu klausė jaun. asist. E. Luko Dvilevičiaus paskaitos apie rasės sampratą ir rasizmą, demografinį elgesį, santuokos ir skyrybų tradicijų įvairovę skirtingose kultūrose, šeimų tipus ir klasifikacijas, dalyvavo studentų teminių pranešimų pristatymuose ir drauge su studentais grupėse atliko skirtingų kultūrų reprodukcinių tabu sistemų kultūrinę analizę: identifikavo pasirinktos kultūros tabu sistemos pagrindinius kultūrinius elementus, atlikito giluminę analizę, kokie veiksniai lemia šios tabu sistemos ypatumus ir pokyčius laike, pateikė pavyzdžius, kad paaiškintų, kaip ši tabu sistema veikia kasdieninį gyvenimą ir visuomeninę struktūrą, aptarė, kaip ši reprodukcijos tabu sistema gali turėti įtakos tarpkultūrinei sąveikai ir kultūrinei įvairovei.

Alfonsas Basalykas5

2024 m. kovo 14 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta prof. A. Basalyko gimimo šimtmetį ženklinanti jo gyvenimui ir darbams skirta paroda. Ją, sekdamos profesoriaus autobiografijos štrichais, parengė VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė ir profesoriaus mokinė geografė doc. dr. Filomena Kavoliutė.

Skaityti daugiau...

Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra liūdi ilgamečio katedros darbuotojo ir vedėjo, profesoriaus - emerito, geografo, kraštotvarkininko, valstybininko, habilituoto daktaro PAULIAUS KAVALIAUSKO (1945 m. vasario 6 d. Kurkliai, Anykščių raj. – 2024 m. balandžio 8 d., Vilnius).

paulius kavaliauskas

Skaityti daugiau...

2024-03-14 VU Geomokslų instituto Geografijos bakalauro I k. bei Meteorologijos ir hidrologijos III k. studentai per vyriaus. lekt. dr. Viktorijos Baranauskienės „Pasaulio visuomeninių sistemų“ paskaitą turėjo galimybę išgirsti apie pasaulio ir Lietuvos miestų mažėjimą.

2024.03.142

Paskaitoje svečiavosi Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyriaus m. d. dr. G. Pociūtė-Sereikienė, kuri skaitė „Miestai Lietuvoje: pokyčių tendencijos Šiaulių miesto pavyzdžiu“ paskaitą.

Studentai susipažino su miesto samprata, gyventojų skaičiaus kaita, miestų augimo ir mažėjimo tendencijomis, išgirdo kaip sprendžiamos deindustrializacijos pasekmės pasaulio ir Lietuvos mastu (skiriant daugiau dėmesio Šiaulių miestui). Diskutavo besitraukiančių miestų raidos perspektyvos klausimais.

Tikimės, kad mokslininkė ateityje pristatys ir daugiau savo aktualių tyrimų.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos