PROJEKTAS: Daugialypis evoliucinis sausumos faunos atsakas į biotinius ir abiotinius veiksnius kainozojaus eroje: tikimybinis priežastingumo ryšių tyrimas
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0129
Projekto santrauka
Tyrimo metu vykdysime kiekybinį priežastingumo ryšių tyrimą, siekdami gauti santykinės skirtingų evoliuciją veikiančių veiksnių svarbos skirstinius įvairiuose laikiniuose, geografiniuose ir taksonominiuose masteliuose. Analizės metu, įvertinus ir pasirinkus optimalius statistinius metodus, naudosimės didelės raiškos kainozojaus laikotarpio sausumos žinduolių įvairovės ir gausumo bei paleoklimato ir kitų aplinkos veiksnių atviros prieigos duomenų bazėmis.Vyraujantys makroevoliuciją sąlygojantys veiksniai bus tiriami, modeliuojant sąsajas tarp biologinių sąveikų, klimato sąlygojamų bei geologinių pokyčių bei statistiškai parenkant optimalų priežastingumo ryšius įvertinantį modelį ar jų klasę. Bus analizuojami ne tik taksonų atsiradimo ar išnykimo duomenys, tačiau ir rūšių atstovų gausos bei lokalios ir globalios įvairovės aspektai. Sukurti statistiniai metodai ir įrankiai leistų tiesiogiai įvertinti papildomą biotinių ir abiotinių veiksnių poveikį sausumos faunai bei jos atsparumo ribas, prognozuoti tolesnės klimato kaitos padarinius, tęsti kiekybinius makroevoliucijos tyrimus.
PROJEKTAS: Miesto žaliųjų erdvių kokybinis vertinimas: ekologinė vertė ir lankymo patrauklumas
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0174
Projekto santrauka
Pagrindinis šio projekto tikslas yra išvystyti lokalų miesto žaliųjų erdvių kokybinio vertinimo modelį, kuris apimtų tiek ekologinės vertės, tiek lankymo patrauklumą lemiančių faktorių įvertinimą, įtraukiant ekosistemų paslaugų požiūrį. Tikslui pasiekti bus sudarytas teorinis modelis ir atvejo studijai Vilniuje pritaikytas miesto žaliųjų erdvių vertinimas Tikslui pasiekti bus įgyvendinti šie uždaviniai:
1) Literatūros analizės pagrindu, identifikuojamos svarbiausių rodiklių grupės ir sudaroma teorinė vertinimo modelio struktūra;
2) Ekspertinių žinių bei statistinių duomenų pagalba išanalizuojamos ir atvejo studijai atrenkamos žaliosios erdvės Vilniaus mieste empiriniam tyrimui atlikti;
3) Statistinių ir geoerdvinių duomenų pagalba įvertinami atitinkami žaliųjų erdvių ekologiniai rodikliai;
4) Empirinio tyrimo pagalba identifikuojami ir atrenkami lankymo patrauklumą sąlygojantys žaliųjų erdvių kiekybiniai ir/ar kokybiniai rodikliai;
5) Analizės pagrindu pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl miesto žaliųjų erdvių planavimo ir tvarkymo.
Šis tyrimas turi labai aiškią praktinę vertę, nes jo rezultatus galima būtų integruoti miestų valdyme, ypač lokaliame žaliųjų erdvių tvarkyme.
PROJEKTAS: Optiškai aktyvių nanodalelių paviršiaus modifikavimas ir jų vandeninių koloidų stabilizacija biomedicininiam pritaikymui
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0012
Projekto santrauka
Optiškai aktyvių (OA) medžiagų kūrimas ir tobulinimas, per paskutinius 10 metų sulaukė daugiausiai nanotechnologijos srities mokslininkų dėmesio. Vienos tokių – aukštynverte liuminescencija (AL) pasižyminčios nanodalelės (ND) - tai neorganinės kilmės kristalinės nanomedžiagos, sudėtyje turinčios retųjų žemių elementų (lantanoidų Ln3+) jonų. Šios medžiagos sugerdamos sąlyginai mažos energijos artimąją infraraudonąją (IR) spinduliuotę ją gali konvertuoti į didesnės energijos regimąją ar net ultravioletinę (UV) spinduliuotę, todėl potencialiai gali būti panaudotos bioanalizėje ir biomedicinoje, kaip selektyvios vaistus ar genus pernešančios sistemos bei ląstelių žymenys. Platų optiškai aktyvių dalelių pritaikymą stabdo jų vandeninių koloidų nestabilumas – daugelis tokių dalelių dispersijose egzistuoja agregatų būvyje, o gauti stabilius tokių dalelių vandeninius koloidus yra didelis iššūkis. Šio mokslo tiriamojo projekto tikslas yra visapusiškai ištirti susintetintų optiškai aktyvių LnPO4·nH2O ir NaLnF4 nanodalelių morfologiją ir paviršiaus chemiją bei susintetinti tinkamus kompleksinės sudėties šepetinius polielektrolitus ir juos panaudoti vandeninėms dalelių dispersijoms stabilizuoti. Esminė tyrimo užduotis yra išsiaiškinti nanodalelių stabilizacijos mechanizmus ir įvertinti vandeninių dispersijų stabilumą. Tikslui pasiekti bus nustatytas tikslus susintetintų dalelių dydis ir morfologija, naudojant SEM analizę; kristalinės fazės grynumas bus įvertintas rentgeno difrakcijos (XRD) būdu, o matuojant paviršinio potencialo kitimo priklausomybės nuo terpės pH bus rastos tikslios izoelektrinio taško (IET) vertės. Taip pat bus susintetinta ir ištirta serija skirtingų šepetinių polielektrolitų ir įvertinta polimerų sudėties, architektūros ir koncentracijos įtaka stabilizuojamų nanodalelių paviršinio potencialo kitimui ir dispersijų stabilumui, rastos optimalios stabilizacijos sąlygos. Bus išmatuotos ir palygintos dalelių optinės savybės prieš ir po modifikacijos polimerais.
PROJEKTAS: Naujų supramolekulinių agregatų sintezė ir charakterizavimas BMR kristalografijos metodais
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0022
Projekto santrauka
Supramolekuliniai agregatai (SA) kelia susidomėjimą dėl jų plačių praktinio taikymo galimybių katalizėje, junginių atskyrimo technologijose, dujinių medžiagų akumuliavimo ar vaistų pernašos tyrimuose, kuriant krūvio pernašos ir kitas funkcines medžiagas. Projekto tikslas yra susintetinti ir BMR kristalografijos metodais charakterizuoti: I) supramolekulinius polimerus, turinčius ertmes savo struktūroje; II) supramolekulinius polimerus pasižyminčius skyliniu laidumu organinei elektronikai ir III) konceptualiai naujus grafito tipo mono sluoksnius ant laidžių paviršių. Siūlomi nauji struktūriškai sudėtingi SA bus pilnai charakterizuojami kietoje, gelinėje ar paviršiuje lokalizuotoje fazėje taikant modernius BMR kristalografijos metodus. Projektu siekiama atrasti naujus taikymus ir ištobulinti kietafazio BMR metodus struktūriškai charakterizuojant SA ir aiškinantis jų formavimosi mechanizmus.
PROJEKTAS: Kitais jonais pakeistų kalcio fosfatų sintezė per fazių transformacijos procesus
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0069
Projekto santrauka
Dėl savo biosuderinamumo, osteokonduktivumo ir cheminės sudėties panašumo į natūralų žmogaus kaulą, kalcio fosfatai plačiai naudojami regeneracinėje medicinoje, kaip sintetiniai kaulų pakaitalai. Dalinis Ca jonų pakeitimas kitais biologiškai aktyviais jonais buvo pasiūlytas kaip įrankis geresnėmis biologinėmis savybėmis pasižyminčius sintetinius kalcio fosfatus gaminti. Be to, Ca jonų pakeitimas gali suteikti kalcio fosfatams antibakterinių, magnetinių ir optinių savybių, kurios gali būti sėkmingai panaudotos hipertermijai ir vėžio gydymui, biologiniam vaizdavimui ir vaistų tiekimui. Šis projektas kartu apima fundamentinius ir taikomuosius mokslo aspektus. Pagrindinis šio projekto tikslas yra naudojant fazių transformacijos procesus susintetinti skirtingus pakeistus kalcio fosfatus biomedicinos tikslams, ištirti pakaitalų poveikį šiems faziniams virsmams. Projekto vykdymo metu bus nagrinėjami 3 pagrindiniai naujų struktūrų kūrimo būdai. Pirmas – žemo kristališkumo laipsnio dalinai pakeistų kalcio fosfatų su vitlokito struktūra sintezė vandenynėje terpėje tirpinimo-nusodinimo metodu. Šis būdas leis susintetinti vitlokito struktūros junginius, turinčius skirtingų priemaišinių jonų, kurie suteiks susintetintiems junginiams antibakterines, magnetines ir optines savybes. Antras būdas – selektyvi dalinai pakeisto amorfinio kalcio fosfato kristalizacija. Šis metodas leis susintetinti žemo kristališkumo laipsnio dalinai pakeistus trikalcio fosfato polimorfus žemoje temperatūroje. Ši dalis suteiks žinių apie fundamentinį amorfinio kalcio fosfato kristalizacijos procesą, parodys pakaitalo prigimties įtaką polimorfų termodinaminiam stabilumui. Trečia projekto dalis – skirtingais jonais pakeisto trikalcio fosfato hidrolizė fiziologinėmis ir hidroterminėmis sąlygomis. Ši dalis atskleis pakaitalų prigimties ir koncentracijos efektą hidrolizės bei tirpumo procesų skatinimui arba stabdymui, atskleis informaciją apie kalcio hidroksiapatito nanostruktūrų augimo mechanizmus.
PROJEKTAS: Biologiškai aktyvių medžiagų nustatymas plazmoniniais sužadinimais sustiprintos spektrinės elipsometrijos metodu
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0106
Projekto santrauka
Projekto vykdymo metu bus kuriamas tiesioginio analitės nustatymo imuninis jutiklis, skirtas CD5 vėžio žymenų ir granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (GCSF) receptoriaus-ligando sąveikos nustatymui, naudojant spektrinės elipsometrijos (SE) ir kvarco kristalo mikrogravimetrijos su disipacija (KKM-D) metodus. Kad pasiekti didesnį analizinės sistemos jautrumą spektrinė elipsometrija bus stiprinama naudojant plazmoninius sužadinimus. Šio projekto tikslas ištirti metalų ir metalų oksidais modifikuotų pagrindų taikymo imuniniuose jutikliuose galimybes, naudojant pažangius tyrimo metodus - SE ir KKM-D. Uždavinys – sukurti jautrų ir atrankų imuninį jutiklį, naudojant metalu ir metalų oksidais (sluoksniais ar nanostruktūromis) padengtus paviršius, nustatant tinkamus jų modifikavimo biomolekulėmis metodus bei įvertinant sąveikos su analite efektyvumą.
Tokiu būdu bus kuriamas biožymens CD5 ir anti-CD5 antikūnų ir GCSF receptoriaus – ligando sąveiką nustatantys imuniniai jutikliai. CD5 yra piktybinėms T ląstelėms būdingas antigenas, todėl imuninio jutiklio sukūrimas šio biožymens nustatymui yra svarbus ne tik kaip modelinė sistema, bet turi ir praktinį pritaikymą diagnostikai. Kitas tyrimų objektas, turintis neginčijamą pritaikymą tai granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (GCSF) receptoriaus – ligando sistema. GCSF yra skirtas atkurti neutrofilų skaičių, tai vienas iš 4 dažniausiai parduodamų vaistų pasaulyje, naudojamas kaulų čiulpų donorams ir neutrofilijai gydyti. Šiuo metu rinkoje esantis vaistas naudojamas monomerinėje formoje, tačiau šį vaistą reikia vartoti kasdien, nes jis greitai pasišalina iš organizmo, ir patirti šalutinį poveikį. Naudojant naujas, dimerines molekules galima sukurti vaistus, kurių savaitinė dozė sumažėtų nuo 7 iki 1 karto per savaitę. Šio projekto metu planuojama kurti imuninį jutiklį, skirtą tirti tokių, naujai kuriamų dimerinių GCSF analičių sąveiką su receptoriais.
PROJEKTAS: Vienpakopė griežtos orientacijos legiruoto kalcio hidroksiapatito sintezė efektyviam taršos medžiagų šalinimui iš aplinkos
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-23-0070
Projekto santrauka
Efektyvus taršos medžiagų pašalinimas iš užteršto vandens yra vienas pagrindinių šių laikų siekių, leidžiančių kurti tvarią ateitį. Dėl intensyvėjančios antropogeninės veiklos, efektyvių bei santykinai pigių aplinkos valymo technologijų vystymas bei nauji atradimai medžiagų moksle tampa būtinybe. Šiuose procesuose svarbų vaidmenį atlieka funkcinės neorganinės medžiagos, susintetintos pasitelkiant santykinai nebrangius ir vienpakopius metodus. Pagrindinis šio projekto tikslas - naudojant vienpakopį hidroterminį sintezės metodą susintetinti orientuotas legiruotas fosfatines medžiagas, pritaikomas vandens taršos mažinimui. Tikimasi, kad susintetintos kalcio hidroksiapatito struktūros pasižymės atrankia anijoninių bei katijoninių taršos medžiagų adsorbcija ir galėtų būti pritaikomos dažiklių, antibiotikų, arsenato/chromato jonų bei įvairių organinių junginių šalinimui iš aplinkos. Kalcio jonų pakeitimas kitų metalų jonais turėtų galutiniams produktams suteikti pageidaujamų antibakterinių, magnetinių, optinių savybių, kurios galėtų būti naudingos komerciniam produktų taikymui. Pirmoji projekto dalis apima hidroterminių hidroksiapatito sintezės metodų vystymą bei optimizavimą. Šio etapo metu bus nagrinėjama įvairių priedų (organiniai tirpikliai, paviršiaus aktyvios medžiagos, metalų jonai) bei jų kombinacijų įtaka produktų morfologijai bei savybėms, optimizuojami sintezės metodai. Antrojoje projekto dalyje bus nagrinėjamos susintetintų orientuotų bei legiruotų kalcio hidroksiapatito struktūrų pritaikymo galimybės. Bus tyrinėjamas šių struktūrų adsorbcijos efektyvumas anijoniniams/katijoniniams dažikliams, vaistiniams preparatams, arsenato ir chromato jonams. Taip pat bus tiriamos susintetintų struktūrų pritaikymo galimybės olefinų/parafinų atskyrimui.