Atėjus vasarai ir vis dažniau užplūstant karščio bangoms, pasaulio miestuose fiksuojami šilumos rekordai, keliantys pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei. Prie kylančių temperatūrų prisideda miesto karščio salos efektas, kurį, pasitelkdami Žemės stebėjimo palydovus, stebi ir apie kurį pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.

Daugiau nei pusė žmonijos gyvena miestuose

Nors didžiąją dalį žmonijos istorijos žmonės gyveno kaimiškose vietovėse, o ne miestuose, 2009 m. miesto gyventojų skaičius viršijo kaimo gyventojų skaičių ir šiuo metu daugiau nei pusė žmonijos gyvena būtent miestuose. Kiekvienas savo kasdieniame gyvenime, ypač vasarą, pastebime, kad miestų teritorijose paprastai karščiau nei gretimuose kaimuose ar priemiesčiuose. Įvairūs tyrimai rodo, kad oro temperatūros skirtumai tarp urbanizuotų ir kaimiškų teritorijų gali siekti net 2–4 laipsnius. Šis reiškinys, dar vadinamas karščio sala, mokslininkams žinomas jau nuo XIX a. pradžios.

Miestuose karščio salų susidarymą lemia ne tik šilumą gerai sugeriantys betono ar asfalto paviršiai, bet ir miestų konfigūracija, dėl kurios vyksta oro cirkuliacijos pokyčiai, augmenijos, kuri turi vėsinamąjį poveikį, trūkumas.

Plačiau: https://naujienos.vu.lt/palydoviniai-duomenys-padeda-stebeti-karscio-salas-miestuose/