Magistrantūros studijos

ATSILIEPIMAI

 

 

Eglė Ežeskytė: „Magistro studijos labiausiai padėjo patobulinti laiko planavimo, praktinio darbo laboratorijoje, duomenų analizavimo ir sisteminimo įgūdžius“

 

 

Kas paskatino rinktis magistro studijas VU?

Studijų kokybė, studijų grafiko lankstumas. Dalykus, kuriuos galima rinktis pačiam, dėsto srities ekspertai, kurie į studentus žiūri kaip į kolegas bei prisitaiko prie jų mokymosi ritmo.

Kodėl verta studijuoti magistrą?

Įgytas magistro laipsnis ne tik pagilina dalykines žinias bei įgūdžius, padeda įsitvirtinti poziciją darbo rinkoje, joje atveria daugiau galimybių, bet ir plečia akiratį, lavina loginį, analitinį mąstymą, bendrąja prasme ugdo asmenybę.

Kokias savo savybes ar įgūdžius padėjo atrasti/patobulinti magistro studijos?

Magistro studijos labiausiai padėjo patobulinti laiko planavimo (studijavau, vykdžiau mokslinę veiklą bei dirbau) ir praktinio darbo laboratorijoje, duomenų analizavimo ir sisteminimo įgūdžius.

Ką parekomenduotumėte žmogui, kuris dvejoja rinktis ar nesirinkti magistro studijas? Ir ką būtumėte norėję išgirsti pats, kas padėtų apsispręsti studijuoti?

Rekomenduočiau įvertinti ar patį žmogų tenkina turimos dalykinės žinios, gebėjimų lygis ir karjeros galimybės baigus bakalauro studijas, ar to pakanka. Nuoširdžiai sau atsakius – priimti sprendimą.

Pati jau stodama į bakalauro studijas žinojau, kad tęsiu mokymąsi ir magistro programoje, taigi patarimų nelaukiau.

Ar pavyksta studijas suderinti su darbu? Ar magistro diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje?

Pavyksta, nes studijų grafikas yra labai lankstus, dėstytojai atsižvelgia į dirbančiųjų galimybes ir yra linkę prisitaikyti.

Magistro diplomas tikrai leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje, ypač siekiant dirbti norimą darbą arba norint užimti aukštesnės kvalifikacijos ir universalesnių įgūdžių reikalaujančias pozicijas.

Kaip darbdavys žiūri į pasirinkimą studijuoti magistrą?

Mano darbdaviai labai palankiai vertino mano pasirinkimą studijuoti  magistrą, sudarė visas galimybes darbines veiklas derinti prie studijų veiklų. Kiek tenka girdėti iš kitų dirbančių kolegų magistrantų, vis daugiau darbdavių yra linkę prisitaikyti prie dirbančio studento ritmo.

 

 

 

 

 

 

Austrijoje farmacijos kompanijoje „Novartis“ dirbanti Neringa Žurauskaitė šiltai prisimena chemijos bakalauro ir magistrantūros studijas VU. Anot jos, tai – studijos, leidžiančios gilintis į daugybę skirtingų sričių bei ugdančios darbo rinkoje svarbų analitinį mąstymą.

 

 

 

Kuo patraukė chemijos studijos? Kokios šios specialybės savybės atrodė patraukliausios?

Studijuoti chemiją nusprendžiau labai anksti. Tai man buvo vienas įdomiausių dalykų į kurį norėjosi gilintis vis daugiau ir daugiau. Vilniaus Universiteto Chemijos fakultetas tuo metu siūlė platų modulių pasirinkimą, galimybę išbandyti įvairias chemijos kryptis praktiškai, laboratorijose. 

Kaip studijos VU prisidėjo prie pasirinkto dabartinio profesinio kelio? Kokios įgytos kompetencijos buvo naudingiausios karjeros kelyje?

Studijuojant Vilniaus Universitete įgyjau kompetencijų, kurios kiekvieną dieną prisideda prie mano karjeros kelio. Dirbant farmacijos srityje labiausiai pasitarnauja tokios kompetencijos kaip analitinis mąstymas, bazinės chemijos ir biochemijos žinios. Tai leidžia man efektyviai dalyvauti naujų technojoginių procesų kūrime ir optimizavime bei savo žiniomis tiesiogiai prisidėti gaminant ir testuojant veikliąsias vaistines medžiagas ir galutinį vaistinį produktą.

Kokia buvo jūsų karjeros pradžia? Su kokiais susidūrėte sunkumais ir kokios buvo maloniausios pamokos?

Savo karjerą pradėjau dar studijuodama Chemijos magistrą. Džiaugiuosi, kad Vilniaus Universitetas ir nuostabūs dėstytojai buvo lankstūs ir suteikė visas galimybes suderinti darbą su studijomis. Iššūkis buvo išmokti ir suprasti komercinės skalės procesus ir jiems keliamus reikalavimus.

Tačiau studijų metu įgytos kompetencijos padėjo būti pasiruošusiai: žinau, kaip greitai surasti man reikiamą informaciją, priimti sudėtingus sprendimus. Įdomu tai, kad kiekviena įmonė, gaminami produktai ar naudojami procesai yra saviti. Tai reiškia, kad ir toliau turiu galimybę tobulėti kiekvieną dieną.

Ar dabar darote tai, ką visada norėjote? Ar dirbate mėgstamą darbą?

Baigus vidurinę mokyklą, pradėjus studijuoti ar net baigus bakalauro studijas, net nenuvuokiau kas yra mano svajonių darbas. Bet Vilniaus Universitetas leido išbantyti įvairias sritis ir atrasti tai, kas įdomu man. Išbandžius save įvairiose profesijose – mokytojos, tyrėjos, analitikės – dabar toliau gilinuosi į farmacijos kokybės sistemą. Didžiuojuosi, kad galiu tiesiogiai prisidėdi prie gaminamų vaistų kokybės ir pacientų saugumo.

Kokios yra artimiausios ateities profesinės ambicijos, planai arba svajonės?

Artimiausios ambicijos yra nukreiptos asmeninio tobulėjimo kryptimi. Noriu nenustoti mokytis ir priimti dar daugiau naujų iššūkių.

Ar turėtumėte patarimų moksleiviui, kuris šiuo metu renkasi studijas arba planuoja karjerą?

Nebijoti daryti tai, kas patinka, nežinant galutinio rezultato. Bei išbantyti kuo dagiau skirtingų sričių/veiklų dar studijų metais – tai padės suprasti, kas ištikrųjų mums patinka, o kas ne. 

ATSILIEPIMAI

 

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalaurą baigęs Ernestas Raugala po ilgos pertraukos tarp studijų nutarė grįžti į universitetą ir pasirinko magistrantūrą Geomokslų institute. Interviu su Ernestu kalbėjome apie tai, kaip Geografijos ir teritorijų planavimo magistrantūra papildė istoriko išsilavinimą bei kur jį nuvedė profesiniame kelyje.

 

 

Kas paskatino rinktis Geografijos ir teritorijų planavimo magistrantūros studijų programą baigus istorijos krypties studijų bakalaurą?

Reikėtų pabrėžti, kad tarp bakalauro studijų pabaigos ir magistrantūros studijų pradžios padariau 4 metų pertrauką. Mano pasirinkimas rinktis Geografijos ir teritorijų planavimo MA studijų programą baigus istorijos krypties studijų bakalaurą yra susijęs su mano ilgalaikiu polinkiu į gamtos mokslus ir geografijos tematiką apskritai. Jau nuo mokyklos laikų mane ypatingai sudomino geografija, teko dalyvauti ne vienoje geografijos olimpiadoje, ilgainiui tai tapo mano pomėgiu ir domėjimosi lauku. Be to, manau, kad Geografijos ir teritorijų planavimo studijos yra labai praktiškai orientuotos, leidžiančios gilintis į įvairias temas, susijusias su žemės naudojimu ir aplinkos apsaugos klausimais, kurie pasidarė ypatingai aktualūs ir Lietuvoje.

Kas studijų metu buvo sunkiausia ir kas buvo įdomiausia bei paliko didžiausią įspūdį?

Manau, kad studijų metu viena iš sunkiausių dalių buvo GIS (geografinės informacijos sistemos) bei naujas kraštotvarkos ir aplinkos apsaugos teorinis laukas. Tai buvo man nauji ir sudėtingi dalykai, tačiau per projektų ir praktinių užduočių darbo procesą sugebėjau tiek GIS, tiek teorinę medžiagą perprasti. Be abejo, reikėtų paminėti ir mus visus netikėtai užklupusią COVID-19 pandemiją, kurios metu mokymasis vyko nuotoliniu būdu, trūko gyvo bendravimo su dėstytojais ir studentais. Viena iš įdomiausių ir palankiausiai įsimenančių dalių buvo praktiniai grupiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, ekskursijos, lauko tyrimai, kurie padėjo geriau suprasti studijų tematiką, išmokau daug naujų dalykų. Be to, studijų metu buvo smagu susitikti ir bendradarbiauti su kitais studentais, kurie taip pat panašiai domėjosi geografijos ir kraštotvarkos sritimi.

Kokias savo savybes ar įgūdžius padėjo atrasti / patobulinti magistrantūros studijos?

MA studijos padėjo man atrasti ir patobulinti keletą svarbių savybių ir įgūdžių: visų pirma studijos man padėjo pagerinti analitinius, kritinio mąstymo gebėjimus. Studijų metu buvome skatinami analizuoti ir interpretuoti surinktą medžiagą, kas išties nėra lengva – tai reikalauja gebėjimo išskirti svarbiausią informaciją ir susieti ją su platesniu mus supančiu kontekstu. Antra, studijos mokė išeiti iš komforto zonos, padėjo tobulinti komunikacinius įgūdžius. Studijų metu pavyko išvykti „Erasmus“ studijų į Prahą. Bendradarbiaudamas su kitais studentais ir dėstytojais turėjau galimybę išsakyti savo idėjas ir argumentus, taip pat klausytis ir suprasti kitų požiūrį. Galiausiai, studijos padėjo patobulinti laiko planavimo įgūdžius, studijų metu turėjome nemažai skirtingų projektų ir praktinių užduočių, kurios reikalavo gerai organizuoto ir efektyvaus laiko planavimo.

Kuo užsiimate dabar ir kaip Geografijos ir teritorijų planavimo magistrantūros studijos prisidėjo prie pasirinkto dabartinio profesinio kelio?

Šiuo metu užimu administracijos skyriaus vadovo pareigas vienoje iš privačių aukštųjų mokyklų Vilniuje. Po Geografijos ir teritorijų planavimo MA studijų tiesiogiai panaudojau savo žinias ir įgūdžius dirbdamas su GIS sistemomis Kultūros paveldo departamente. Po metų pakeičiau darbo pobūdį, nes nebemačiau savęs dirbančio valstybinėje įstaigoje, norėjau naujų iššūkių. Manau, kad studijos prisidėjo prie mano dabartinio profesinio kelio, suteikė reikiamų žinių ir įgūdžių: dabartiniame darbe be laiko planavimo, komunikacijos įgūdžių, negalėčiau atlikti savo pareigų.

Jei studijų metu dirbote, ar pavyko studijas suderinti su darbu? Ar magistro diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje?

Taip, studijų metu dirbau. Pavyko suderinti studijas su darbu, nors dėliotis prioritetus ir planuoti savo laiką buvo būtina. Aš susitvarkiau savo darbo ir studijų grafiką taip, kad laiko pakaktų abiem dalykams. Manau, kad MA diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje, nes tai rodo, kad asmuo yra pasiryžęs investuoti laiko ir pastangų gilinantis į tam tikrą sritį.

Ką parekomenduotumėte žmogui, kuris dvejoja rinktis ar nesirinkti magistro studijas? Ir ką būtumėte norėjęs išgirsti pats, kas padėtų apsispręsti studijuoti?

Mano atveju, aš jau pažinojau asmenį, kuris buvo baigęs Geografijos ir teritorijų planavimo studijų programą, tad nemažai dalykų sužinojau „iš pirmų lūpų“. Visgi, suprantu, kad ne kiekvienas turi tokią galimybę, tai bendrai galvojant apie magistro studijas, galbūt galėtų padėti konsultacija su asmeniu iš akademinio padalinio – penkių minučių pašnekesys gali būti labai informatyvus net ir kalbant telefonu. Visgi, „namų darbus“ reikia pasidaryti ir pačiam stojančiajam: norint stoti į MA studijas, rekomenduoju atidžiai išnagrinėti studijuojamą studijų programą – susipažinti su dalyko programos turiniu, pasidomėti apie dėstytojus, jų veiklos sritis, susipažinti su studijų programos reikalavimais, galimu darbo krūviu, jeigu aktualu – tarptautinėmis galimybėmis; jeigu reikia studijas derinti su darbu – susiplanuoti laiką. Aš visada esu už mokslą ir mokymąsi, tad tokių atvejų, kai nerekomenduočiau stoti į MA programą nėra tiek ir daug. Keletas tokių pavyzdžių būtų: jei stojama tik „dėl diplomo“, jeigu nėra motyvacijos ar pakankamo susidomėjimo studijomis, jeigu trūksta akademinio raštingumo, buvo sunku BA studijų metu, gal tada reikėtų pamąstyti apie alternatyvas; taip pat jeigu MA studijos būtų priežastis dėl kurios ženkliai suprastėtų finansinė situacija.

 

  

ATSILIEPIMAI

 

Gintarė Klimienė: „Magistro studijos ne tik praplėtė mano akiratį, suteikė naujų pažinčių, bet ir parodė tolimesnę kryptį, kurios iki tol niekada nemačiau“

 

Kas paskatino rinktis magistro studijas VU?

Susipažinusi su prof. Egidijumi Rimkumi pajutau trauką bendradarbiauti, dalintis žiniomis, kurti veiklas kartu. Klimato kaitos srityje svarbiausias yra bendradarbiavimas, todėl drąsiai rinkausi VU magistro studijas žinodama, kad mane sups kompetentingi ir energingi dėstytojai.

 

Kodėl verta studijuoti MA?

Manau, magistro studijos tinka visiems, kurie iš savo profesinės veiklos nori daugiau krypties, gylio ir aiškumo. Prieš studijuodama magistrą, savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime jaučiausi taip patogiai, jog man tapo nuobodu. Magistro studijos ne tik praplėtė mano akiratį, suteikė naujų pažinčių, bet ir parodė tolimesnę kryptį, kurios iki tol niekada nemačiau.

 

Kokias savo savybes ar įgūdžius padėjo atrasti/patobulinti MA studijos?

Duomenų apdorojimo, informacijos atrinkimo ir analizavimo, problemų nagrinėjimo.

 

Ką parekomenduotumėte žmogui, kuris dvejoja rinktis ar nesirinkti magistro studijas? ir ką būtumėte norėję išgirsti pats, kas padėtų apsispręsti studijuoti?

Viskam savas laikas. Magistro studijos turėtų išplaukti iš gyvenimo konteksto, kai norisi pagilinti profesines žinias, įgyti naujų pažinčių, pajudėti iš vietos, kurti ką nors naujo. Laikydamasi tokios nuostatos baigusi bakalauro studijas neskubėjau ir leidau sau plaukti pasroviui, kol magistro studijos pačios pribręs. Atsitiktinai susipažinusi su savo darbo vadovu itin džiaugiausi, kad leidau gyvenimui nuvesti mane reikiama linkme ir po metų pertraukos kupina naujos energijos kibau į magistro studijas. Pertraukos tarp mokslų laikiausi ir baigusi mokyklą bei bakalauro studijų metu, todėl profesiniame gyvenime nieko nesigailiu, visi sprendimai užtikrinti ir laiko patikrinti. Būsiu sau visados dėkinga už laisvę neskubėti priimant studijų sprendimus.

 

Ar pavyksta studijas suderinti su darbu? Ar magistro diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje?

Studijas su darbu suderinau labai lengvai, nes darbovietė kiek ir ypač dėstytojai labai palankiai ir pagarbiai žvelgė į dirbančius studentus. Magistro diplomas visų pirmiausia suformuoja aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, kurie paskatina didesnį pasitikėjimą savimi ir nukreipia tikslingesne veiklos linkme, o tai atsispindi ir darbo rinkoje.

 

Kaip darbdavys žiūri į pasirinkimą studijuoti magistrą?

Mano darbovietė mane pažįsta, tad pasakiusi, kad toliau studijuosiu savo aistrą klimato kaitą, gavau gražų palaikymą ir supratingumą. Vadovas net pasisiūlė parašyti rekomendacinį laišką, kad tik viskas pavyktų.

 

ATSILIEPIMAI

 

 

 

Žemėlapių kūrimą, erdvinių duomenų analizę, technologines naujoves bei kūrybiškumą derinanti Kartografijos ir GIS studijų programa, anot Kartografijos magistro Almanto Benio, – perspektyvi ir atverianti įvairias galimybes darbo rinkoje. Su fakulteto bendruomene jis dalinasi studijų įspūdžiais ir tuo, kokias duris jam atvėrė Vilniaus universitetas.

 

 

Ar galite pasidalinti kas jus paskatino rinktis Kartografijos ir GIS studijas?

Kartografijos studijas pasirinkau dėl trijų priežasčių. Pirmiausia, studijuojant išlyginamosiose studijose dėstytojai labai sudomino pasakodami apie kartografijos magistro studijas, jų perspektyvą ir didelę tikimybę įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Kadangi jau teko bendrauti su dėstytojais ir su jais susipažinti, antra priežastis, kodėl pasirinkau studijuoti, tai dėstytojų kompetencija, profesionalumas bendraujant su studentais ir gebėjimas aiškiai bei įdomiai pateikti informaciją. Trečia priežastis: tęsdamas studijas Vilniaus universitete galėjau įgyti vieno iš seniausių ir prestižiškiausių Europos universitetų diplomą.

 

Kaip, jūsų nuomone, technologijos pakeitė žemėlapių kūrimo ir analizės procesą ir kokią įtaką jos daro sprendimų priėmimui įvairiuose sektoriuose?

Atsiradus galimybėms kurti žemėlapius kompiuteriais, atsirado ir visiškai naujos galimybės jų kūrimo procese. Turint idėją, reikiamus duomenis ir įdėjus kūrybiškumo, galima greitai ir efektyviai sukurti žemėlapį, o duomenų analizė turint didžiulį kiekį duomenų tapo žymiai paprastesnė. Naujų technologijų pagalba šiandien žemėlapiai naudojami labai plačiai dėl galimybių duomenis pritaikyti pagal poreikius įvairiuose sektoriuose.

 

Kaip kartografijos studijos jus parengė karjerai šioje srityje? Kuo užsiimate pats ir kokios, jūsų manymu, yra karjeros galimybės absolventams?

Kartografijos studijos padėjo sužinoti žemėlapių kūrimo galimybes, padidinti kompetenciją žemėlapių kūrime ir duomenų analizavime, išmokti GIS subtilybių. Šiuo metu dirbu geodezininku, baigus studijas ilgai nelaukęs gavau keletą darbo pasiūlymų būtent kartografijos ir GIS srityje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių turėjau juos atmesti. Todėl manau, kad kartografijos ir GIS sritis perspektyvi ir karjera galima įvairiose srityse.

   

Ar jūsų studijos suteikė jums kokios nors unikalios patirties ar galimybių, tyrimų, projektų, praktikų ir pan.? Kokia studijų patirtis buvo įsimintiniausia?

Studijų metu turėjome su kursiokais parengti didžiulį projektą. Projekto metu teko prisiimti atsakomybių, išmokti dirbti komandoje, daug komunikuoti tarpusavyje bei su projekto tematika didžiulėse įmonėse dirbančiais profesionalais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Įsimintiniausia patirtis iš studijų, tai laisvė rinktis pačiam. Praktiniuose užsiėmimuose galėjom realizuoti save, savo kūrybiškumu ir idėjomis atlikdami praktinius darbus savo pasirinkta tema.

 

Ar studijos atitiko lūkesčius? O galbūt jas įsivaizdavote visai ne taip? Kaip jūsų patirtis VU suformavo jūsų supratimą apie šią sritį ir pagerino jūsų įgūdžius?

Studijos atitiko būtent tai, ko ir tikėjausi. Apie pačias studijas žinojau iš pasakojimų ir turėjau bendrą vaizdinį galvoje, ko galiu tikėtis. Studijų patirtis padėjo pagilinti turimų GIS žinių bagažą ir sužinoti, kokios iš tikrųjų yra kartografavimo ir GIS galimybės, išmokė praktiškai jas realizuoti.

Kokie įgūdžiai, jūsų nuomone, yra būtini norint sėkmingai profesinėje veikloje pritaikyti kartografijos žinias? Ar yra kokių nors specifinių techninių įgūdžių, kuriuos rekomenduotumėte išsiugdyti studentams?

Kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir nebijojimas klysti bei mokytis iš klaidų.

 

Ką patartumėte mokiniams, kurie svarsto rinktis kartografijos ir GIS studijas?

Jei esi kūrybiška(s), domiesi kompiuterinėmis technologijomis, turi kritinį-analitinį mąstymą ir patinka geografija, nebijok rinktis būtent kartografijos ir GIS studijas, nes jos skirtos būtent tau.

 

 

 

Kartografijos magistrantė: su studijų pasirinkimu nėriau į nežinomybę

 

Žemėlapius esame matę visi, tačiau dažnai nesusimąstome, kaip jie atsiranda. Tuo tarpu Kartografijos ir GIS bakalauro studijų absolventė ir Kartografijos magistrantė Gabrielė Zubovič pasirinko tuo metu visai naują studijų programą, kurioje ir gilinasi, kaip žemėlapiai atsiranda ir kaip apdoroti erdvinius duomenis.

Kaip sužinojai apie Kartografijos ir GIS studijas?

Kiek ironiška, bet apie Kartografijos ir GIS studijas sužinojau jau pildydama LAMA BPO (o tai buvo vėlyvas vakaras) ir tik pamačius šį pavadinimą įtraukiau jį į galimas studijų programas, nes mokykloje patiko istorija, o ten neretai būdavo žemėlapiai, bet dėl šio pasirinkimo taip pat klausiau geografijos mokytojo patarimo.

Kaip išsirinkai studijų programą? Kuo tave patraukė Kartografijos ir GIS studijos?

Aš buvau ir dar vis esu vienas iš tų žmonių, kurie nežino, ką norėtų veikti su savo gyvenimu. Mano studijų pasirinkimai variavo nuo kalbų iki veterinarijos, bet kartu manau, kad esu kažkiek kūrybiška ir taip pat atlikdama studijų sričių pasirinkimo testus neretai gaudavau atsakymus „žmonės“ ir „kūrybiškumas“. Nemeluosiu, kad Kartografijos ir GIS studijų programa nebuvo mano pirmas pasirinkimas, nes konkuravo su kalbomis, visgi gavau pakvietimą studijuoti Kartografiją ir GIS. Taip pat turėjau nemažai pokalbių su kitais studentais, pateikiau kelis paklausimus tuometiniam studijų programos kuratoriui. Pasvėriau pliusus ir minusus (o tarp Kartografijos ir GIS studijų programos pliusų buvo grafika, kuri man yra kūrybiškumas) ir nors tuo metu bendrai ši studijų programa buvo naujas darinys ir bakalaure buvo vykdoma tik vienerius metus, galiausiai nusprendžiau joje save išbandyti, o kalbas mokytis savarankiškai savo malonumui. Nors gali pasirodyti, kad nėriau stačia galvą į nežinomybę – nemeluosiu, kad panašiai ir jaučiausi – bet džiaugiuosi savo pasirinkimu. Beje, mano kambariokė studijavo korėjiečių kalbą ir perėjo į Kartografijos ir GIS studijų programą. Kiek tai gali būti sutapimas?

Kas studijų metu labiausiai patiko? Kas buvo įdomiausia?

Visą Kartografijos ir GIS studijų programą galima suskirstyti į penkias kategorijas ir pagal proporciją vardinu visas iš eilės – kartografija ir GIS, geografija, programavimas, grafika ir kita. Nors kategorijų nėra daug, bet džiaugiuosi, kad kiekvienoje galima gilinti savo žinias vis skirtingais aspektais. Nors mokyklos laikais prisibijodavau programavimo, bet tai buvo vienas įdomesnių kursų – ypač kai studijų metu įgyvendinau savo slaptą mažą svajonę susikurti svetainę nuo nulio ir vis dar turiu planų ją tobulinti bei dalintis informacija, kuri yra susijusi su mano tiriamais objektais – savižudybėmis ir gyvenimo kokybe. Taip pat žemėlapio kūrimas ar aplinkos atvaizdavimas naudojant grafines priemones, aplinkos pažinimas per geografines paskaitas ir, žinoma, kartografavimas ir programinės įrangos pažinimas.

Dabar vien pagalvojus apie šį klausimą iškyla daug prisiminimų, kuriuos taip pat papuošia ir bendrakursiai – kai kartu mokėmės matematikos egzaminui, žemėlapio atsiskaitymui, ar tiesiog žaidėm UNO pertraukų metu ir, žinoma, nemažai kitų širdžiai jaukių atsiminimų. Taip pat esu labai dėkinga, kad bakalauro studijų metu susipažinau su nemažai įdomių ir unikalių žmonių, su kai keliais iš jų net surengėme renginį GIS dienai.

Ar įstojusi gavai tai, ko tikėjaisi? Galbūt studijos pranoko lūkesčius? O galbūt buvo visiškai ne tokios, kokių tikėjaisi?

Kaip ir minėjau šiek tiek nėriau į nežinomybę, bet nesigailiu. Net negaliu išreikšti, kiek žemėlapis yra universali priemonė pavaizduoti mums rūpimus reiškinius. Nors žemėlapių kūrimas yra ir menas, ir techninis darbas, tai yra ir ypatingai gera grafinė priemonė pateikti informaciją žmogui suprantama forma ir yra sričių, kuriose ši duomenų vaizdavimo forma dar nėra prisijaukinta. Žinoma, žemėlapiai taip pat turi taisykles ir kaip profesionalai norime ne tik padaryti juos gražius, bet ir funkcionalius, kad juose būtų tiek informacijos, kiek žmogus galėtų priimti optimaliausiai ir jos nebūtų per daug. Net ir minėti istoriniai žemėlapiai man pasirodė visai kitokioje šviesoje.

Taip pat noriu paminėti, kad atliekant kokius nors praktinius darbus ar rašant baigiamuosius darbus turėjome nemažai laisvės temoms ir čia galėjau pasirinkti man patinkančias temas, kurios yra susijusios su žmonėmis, ir nagrinėti, kaip jie pasiskirsto teritorijoje bei patenkinti savo smalsumą. Bendrai studijos pranoko lūkesčius ir dar kartą pasikartosiu, kad nesigailiu pasirinkusi studijuoti Kartografiją ir GIS ir džiaugiuosi, kad esu kartografų bendruomenės dalis bei galiu mokytis ir tobulėti šioje srityje. Visiems rekomenduočiau išbandyti žemėlapių sudarymą savo pasirinkta tema: nuo duomenų surinkimo, domėjimosi tema, kas jau yra žinoma, iki paties žemėlapio sudarymo. Nes turbūt kiekvienas, padaręs savo pirmąjį žemėlapį, yra patyręs vidinį džiaugsmą – nors jis ir nėra tobulas, bet visgi pirmasis.

Ar dirbi pagal specialybę? Papasakok apie savo darbą ir kasdienes veiklas jame bei ateities perspektyvas.

Pagaliau į šį klausimą galiu atsakyti žodeliu „taip“! Dirbu Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) ir prižiūriu kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę KŽS_DB5LT bei ją atnaujinu pagal skirtingas kategorijas. Kiek sunku paaiškinti, ką aš darau – turiu vaizdą ir ribas, o iš jų žiūriu, kiek tai atitinka realybę ir patvarkau, jei kur neatitinka. Kartais objekto ribos visai ar kažkiek pasikeičia, kartais jis pakeičia savo žemėnaudą, o kartais visai išnyksta arba atsiranda. Taigi redaguoju, šalinu ir sukuriu objektus duomenų bazėje. Darbas bendrai yra savarankiško pobūdžio, kiekvienas gauname plotelius ir juos peržiūrime darbo metu, redagavimas gali būti pagal skirtingas kategorijas (pavienius objektus ar sklypas su skirtingomis žemėnaudomis). Kadangi duomenų bazė apima visą Lietuvą ir per metus ploteliuose gali pasikeisti vaizdas, tai reikia atvaizduoti ir duomenų bazėje. Darbai dažniausiai yra priskiriami objektais pagal prioritetą – jei kažkam turime pateikti tam tikrus duomenų bazės elementus, koncentruojamės į juos.

Kas paskatino stoti į magistrantūrą?

Noras pagilinti žinias kartografijos srityje. Nors ne kartą bakalauro studijų metu teko išgirsti, kad magistrantūros studijų tema bus panaši, tik apžvelgta kiek iš kitos pusės, kažkaip nesinorėjo to tiesiog palikti. Taip pat priėmiau stojimą kaip šiokį tokį iššūkį prisidėti prie mokslo supažindinimo su visuomene. Kaip viena iš dėstytojų sako „keliaujame link pirmojo laipsnio mokslininkų“. Nemeluosiu, kad ir apskritai dar norėjau pabūti studente ir šiek tiek atidėti „suaugusio žmogaus gyvenimą“. Įdomu tai, kad didelė dalis po Kartografijos ir GIS bakalauro studijų rinkosi magistrantūrą, tad tęsiame savo draugystes ir augimą kartu.

Ar lengva derinti magistrantūros studijas su darbu?

Tikrai taip! Dėstytojai supranta, kad visas kursas esame dirbantys asmenys ir paskaitas turime po darbo. Tad pirmoje dienos pusėje darbas, o antra skirta mokslui.

Dažnai sakoma, kad magistro diplomas nedaro įtakos nei atlyginimui, nei karjerai. Kaip manai, ar tai tiesa? Kokią vertę matai magistrantūros studijose?

Įstojau į magistrantūros studijas dėl savo pačios noro augti, mokytis ir tobulėti. Tad nelabai galiu atsakyti į šį klausimą tiesiogiai, nes studijos man pačiai yra priimtas iššūkis ir diplomas yra tiesiog šio kelio pabaigos taškas, iš kurio gali atsirasti ir kitos karjeros ar atlyginimo galimybės. Žinoma, dar bakalauro studijų metu buvo kelis kartus paminėta, kad kartais magistro laipsnio reikia kažkokiems projektams, pirkimams ir pan., bet manau, kad žmogus turėtų pats norėti studijuoti toliau ir gilinti žinias pasirinktoje srityje, nes žinios ir nuveikti darbai studijų metu gali pravesti ateityje ir paskatinti galimybes!