2024 m. gegužės 21-23 d. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedroje viešėjo Greifswald’o universiteto Ekonominės ir socialinės geografijos katedros doktorantė, mokslinė bendradarbė Lisann Schmidt (Baltijos jūros regiono tyrėja) su 4 Regioninės plėtros ir turizmo programos magistrantūros studentais. Tai - vadinamieji “lauko kursai”, kurių metu studentai atlieka įvairias savarankiškas tiriamąsias užduotis, apklausas naujose jiems aplinkose, susitinka su užsienio šalių tyrėjais ir praktikais.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ieško naujų komandos narių Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje.
Daugiau informacijos čia:
Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. Specialistas (Asvejos regioniniame parke)
Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. Specialistas (Kauno marių regioniniame parke)
Balandžio mėnesį smarkūs potvyniai nusiaubė Centrinės Azijos regionus, ypač Kazachstaną ir agresorę Rusiją. Patvinus Uralo, Tobolo ir Išimo upėms, skaičiuojama, kad tokio masto potvyniai regione didžiausi per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Į klausimus, kaip šiuos potvynius mato palydovai, koks jų mastas ir galimos priežastys, atsako Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.
Balandžio 22-26 dienomis vyksta tradicinis VU renginys „Studentas vienai dienai“, kurio metu prie paskaitų ir seminarų gali prisijungti studijomis besidomintys moksleiviai ar kryptį keisti besiruošiantys studentai.
Taigi, studijų programa susidomėję jaunuoliai 2024.04.24 atvyko į Geografijos bakalauro studijų programoje dėstomą dalyką Kultūrologijos įvadas ir kuktūros geografija, kurio metu klausė jaun. asist. E. Luko Dvilevičiaus paskaitos apie rasės sampratą ir rasizmą, demografinį elgesį, santuokos ir skyrybų tradicijų įvairovę skirtingose kultūrose, šeimų tipus ir klasifikacijas, dalyvavo studentų teminių pranešimų pristatymuose ir drauge su studentais grupėse atliko skirtingų kultūrų reprodukcinių tabu sistemų kultūrinę analizę: identifikavo pasirinktos kultūros tabu sistemos pagrindinius kultūrinius elementus, atlikito giluminę analizę, kokie veiksniai lemia šios tabu sistemos ypatumus ir pokyčius laike, pateikė pavyzdžius, kad paaiškintų, kaip ši tabu sistema veikia kasdieninį gyvenimą ir visuomeninę struktūrą, aptarė, kaip ši reprodukcijos tabu sistema gali turėti įtakos tarpkultūrinei sąveikai ir kultūrinei įvairovei.
Primename, kad 2024.04.27 laukia prof. A. Basalyko buvusių studentų sueiga „Balainės pušys ąžuolą pagimdė“ Garliavos Jonučių progimnazijoje Alfonso Basalyko geografijos kabinete.
