Nuo 2024 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d. keičiasi Chemijos ir geomokslų fakulteto administracijos priėmimo valandos. Administracija interesantus priims pirmadienį–penktadienį 10.00–14.00 val. (12.30–13.00 val. pietų pertrauka).

Kitu laiku į administracijos darbuotojus kreiptis elektroniniu paštu. 

Fakulteto administracijos kontaktus galite rasti: 

https://www.chgf.vu.lt/apie-fakulteta/struktura/administracija 

https://www.chgf.vu.lt/apie-fakulteta/struktura/administracija/studiju-skyrius

https://www.chgf.vu.lt/apie-fakulteta/struktura/administracija/projektu-rengimo-ir-administravimo-skyrius

Sveikiname VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemijos mokslo krypties doktorantą Vytautą Kavaliauską, sėkmingai apgynus daktaro disertaciją, „Nauji hidrofobiniai tirpikliai perfluorintų junginių pagrindu: tyrimas ir taikymas mikroekstrakcijai“, mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Audrius Padarauskas

2024 m. gegužės mėn. penki Vilniaus universiteto geografijos studentai, sėkmingai baigė 2 savaičių kursus „Protingo mažėjimo principo taikymas Šiaurės šalių periferinių vietovių vystyme“. Daugiau nei 30 įvairių šalių studentų dalyvavo Rytų Suomijos ir Aikureri universtetų organizuotuose kursuose Islandijos šiaurinėje pakrantėje.

Praktika Čekijoje, stažuotės Taivane, Lenkijoje ir Prancūzijoje – tai tik dalis mokslinių Vilniaus universiteto (VU) doktoranto Andriaus Pakalniškio kelionių, leidusių įgyti patirties tarptautinėse laboratorijose, dirbti su mokslininkais iš viso pasaulio ir publikuoti ne vieną mokslinį straipsnį. Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas teigia, kad stažuotės užsienyje turėjo didžiulę įtaką jo moksliniam tobulėjimui, naujų tyrimo metodų išbandymui ir tarptautinėms pažintims, atvedusioms iki bendradarbiavimo projektuose.

Pirmosios žinios apie Lietuvą siekia XI amžiaus pradžią, kai 1009 metais. Kvedlinburgo analuose nurodoma, kad „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių nukirsdintas tarp kovo 7 ar 9 dienos ir kartu su aštuoniolika saviškių nukeliavo į dangų”.

Atėjus vasarai ir vis dažniau užplūstant karščio bangoms, pasaulio miestuose fiksuojami šilumos rekordai, keliantys pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei. Prie kylančių temperatūrų prisideda miesto karščio salos efektas, kurį, pasitelkdami Žemės stebėjimo palydovus, stebi ir apie kurį pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.