Lazerinės nanofotonikos grupė vadovaujama prof. Mangirdo Malinausko (Vilniaus universitetas, Lazerinių tyrimų centras) publikavo mokomojo pobūdžio straipsnį apie teorinius ir praktinius lazerinės 3D daugiafotonės litografijos pagrindus bei taikomas metodikas. Šis vadovas atspausdintas prestižiniame Nature Reviews Methods Primers žurnale kartu su dvifotonės polimerizacijos pradininku prof. Shoji Maruo (Yokohamos universitetas), korifėjumi prof. Georg von Freyman (Kaizerslauterno unversiteras) bei neįtikinamaja prof. Julia Greer (Kalifornijos technologijos institutas). Tarp autorių ir dr. Edvinas Skliutas (FF alumnas) bei dr. Greta Merkininkaitė (ChGF). Visų autorių suminė patirtis srityje viršija 100 metų. Tai įvadinė apžvalga, apimanti geriausią eksperimentavimo praktiką, paplitusius analizės metodus, aktualius taikymus bei ateities tendencijas. Tokia publikacija suteikia visą reikalingą informaciją, reikalingą norint įvertinti, pritaikyti ir įdiegti pažangiausią lazerinio 3D spausdinimo metodą savo laboratorinėje aplinkoje. Tikimasi, jog tai dar labiau paspartins šios technologijos vystymą mokslinėse laboratorijose ir diegimą aukštųjų technologijų įmonėse. Šiuo metu daugiafotonė 3D polimerizacija naudojama eilėje Lietuvos įmonių: Femtika, Workshop of Photonics, Vital 3D, Elas. Tam skirtos staklės komplektuojamos iš Light Conversion, Ekspla, Optogama, Standa, Altechna ir kitų gamintojų komponentų.

Balandžio 8 d. įvyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo LMA konkursų laimėtojai, kiti apdovanojamieji ir jų artimieji, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus darbuotojos Patricija Radzevič bei Daiva Meilutė-Šeršniova, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė bei ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė, taip pat LMA Jaunosios akademijos nariai, LMA darbuotojai, kiti svečiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia  gabiausius Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus teikti paraiškas Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko vardinėms stipendijoms (toliau – Stipendija) gauti.

Stipendija skiriama talentingiems, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje veikloje pirmosios, antrosios studijų pakopų ir vientisųjų studijų studentams.

^{Doc., habil.dr. Mykolas Dobkevičius
(1939.04.25 – 2025.04.01)}

In memoriam
Atsisveikinti galima nuo balandžio 4 d. 13 val. iki balandžio 5 d. 12 val.
“Laidojimo paslaugų centre”, Tolminkiemio g. 4, Pilaitėje.

Balandžio 5 d. 12 val. išnešimas iš šarvojimo salės. Laidojamas Karveliškių kapinėse. Gimė 1939 m. balandžio 25 d. Raseiniuose. 1957 m. baigė Raseinių 1-ąją vidurinę mokyklą. 1958 m. įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą ir po studijų jam buvo suteikta inžinieriaus geologo–hidrogeologo kvalifikacija. 1963 m. pradėjo dirbti Lietuvos Geologijos valdybos Hidrogeologinės ekspedicijos hidrogeologijos stotyje techniku geologu, vėliau – geologu, hidrogeologu ir požeminio vandens apsaugos nuo užteršimo ir išsekimo būrio viršininku, nuo 1967 m. – hidrogeologu. 1968 m. įstojo į Maskvos Sąjunginį hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos mokslinio tyrimo instituto tikslinę aspirantūrą. Ją baigęs ir apgynęs mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Centrinės Pabaltijo artezinio baseino dalies artezinio vandens resursų formavimosi sąlygų analizė eksploatacijos procese“, 1971 m. buvo paskirtas dirbti į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedrą asistentu, nuo 1973 m. – vyresnysis dėstytojas, nuo 1980 m. – tos pačios katedros docentas. 1983 m. jam suteiktas docento vardas, 2002 m. – fizinių mokslų geologijos krypties habilituoto daktaro (už disertacinį darbą „Aeracijos zonos uolienų filtracinių savybių nustatymo tyrimas ir tobulinimas (Lietuvos teritorijos pavyzdžiu)“ mokslinis laipsnis.

Šiemet VU kviečia į Superpaskaitą – unikalų renginį, kuris ne tik praplės akiratį, bet ir paskatins mąstyti kritiškiau. Stebėtojai galės pasiklausyti įkvepiančių pranešimų apie tai, ar šylantis klimatas keičia pasaulio tvarką, kodėl stresas yra reikalingas ir kokių iššūkių patiria karo korespondentai.

Scenoje pasirodys tokie pranešėjai kaip lytiškumo ugdymo praktikė, VU Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Akvilė Giniota, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Egidijus Rimkus, docentė Inga Truskauskaitė ir VU doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja. Superpaskaitoje elegantiškas ir spalvingas chemijos paslaptis atskleis dviejų skirtingų sričių, tarytum in ir jang – neorganinės ir organinės chemijos atstovai Evaldas Lugauskas ir Eivydas Trioška.

Mokslą pažinti padės ne tik pranešimai – renginio atmosferą praturtins atlikėjas Pijus Opera, o stand-up komikas Kristoforas Vaidutis kvies pažvelgti į mokslą su humoru. Renginį bus galima tiesiogiai žiūrėti per LRT.lt ir VU bei LRT „YouTube“ kanalais.

Šių metų balandžio 4 dieną ir visą naktį pasaulyje vyks daugiau nei 270 geografiją populiarinančių renginių! Juose geografijos ir gretimų sričių mokslininkai, dėstytojai, studentai, mokytojai ir mokiniai, observatorijų, muziejų specialistai ir patys įvairiausi geografijos mylėtojai pristatys geografijos mokslą, geografinius metodus, tyrimus, požiūrius, geografų veiklas ir karjeras, nagrinės aktualias pasaulio gamtos ir visuomenės problemas, mėgausis geografijos teikiamomis naudomis.