PROJEKTAS:
Katijonų dinamikos dimetilamonio cinko-formiato [(CH3)2NH2][Zn(HCOO)3] (DMAZn) metalo-organiniame karkase tyrimas molekulių dinamikos metodais
Projekto kodas:09.3.3-LMT-K-712-24-0041
Projekto tikslas
Atlikti dimetilamonio cinko-formiato [(CH3)2NH2][Zn(HCOO)3] (DMAZn) metalo-organinio karkaso molekulinės dinamikos skaičiavimus, išanalizuoti dimetilamonio katijonų dinamiką skaičiuojant laiko koreliacijos funkcijas ir altikti gautų rezultatų analizę.
Projekto santrauka
Šio tyrimo tikslas panaudoti klasikinės molekulinės dinamikos metodus katijonų dinamikos dimetilamonio cinko-formiato [(CH3)2NH2][Zn(HCOO)3] (DMAZn) metalo-organiniame karkase tyrimams ir analizei. Tokio tipo karkasai, šiuo metu yra vienos aktyviausiai tyriamų hibridinių perovskitinių medžiagų, kurios pasižymi tiek feroelektrinėmis, tiek ir multiferoinėmis savybėmis. Molekulinės dinamikos metodas yra labai tinkamas ir jau plačiai taikomas tokių karkasų tyrime. Darbo metu bus analizuojamos atitinkamos dimetilamonio katijonų dinamiką aprašančios koreliacijos funkcijos, o iš jų skaičiuojamos laiko konstantos. Taip pat planuojama išanalizuoti, kaip ši dinamika tiesiogiai susijusiu su DMAZn metalo-organinio karkaso dielektrinėmis savybėmis. Rezultatai bus lyginami tarpusavyje ir su turimais eksperimentiniai duomenimis. Tikimasi, kad gauti rezultatai padės ne tik detaliau suprasti tokių medžiagų savybes, bet ir įgalins geresnį eksperimentų dizainą bei tolesnę šių medžiagų paiešką.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: doc. dr. Linas Vilčiauskas
Studentas: Nojus Radzevičius
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Supažindinti studentą su šiuolaikinės molekulių dinamikos metodais, įsisavinti jų teorinius pagrindus ir algoritmus, išmokti naudotis technine ir programine įranga skirta atlikti ir analizuoti tokius skaičiavimus, tam panaudojant realią ir aktualią sistemą - katijonų dinamiką dimetilamonio cinko-formiato [(CH3)2NH2][Zn(HCOO)3] metalo-organiniame karkase.
PROJEKTAS:
Lietuvos policijos registruotų įvykių teritorinės sklaidos rodiklių nustatymas ir vertinimas kartografiniais ir GIS analizės metodais
Projekto kodas:09.3.3-LMT-K-712-24-0042
Projekto tikslas
Sukurti Vilniaus miesto nusikalstamumo situacijos rodiklių erdvės-laiko sklaidos modelį, kuris leistų pažinti Vilniaus miesto savivaldybės nusikalstamumo tendencijas bei geriau planuoti visuomenės saugumo užtikrinimo priemones.
Projekto santrauka
Tyrimų projektas – Lietuvos policijos registruotų įvykių kartografavimas ir erdvinė analizė – remsis 2015–2019 m. Lietuvos policijos registruotų įvykių registre (PRĮR) sukauptų įvykių duomenimis. Naudojant geografinės informacijos sistemų metodus ir principus bus išskirti pagrindiniai rodikliai, apibrėžiantys įvykių struktūrą ir dinamiką. Didžiausias dėmesys skiriamas penkiems policijos registruotų įvykių tipams – nusikaltimams prieš asmenį, vagystėms, viešosios tvarkos pažeidimams, turto sunaikinimui ar sugadinimui bei įvykiams susijusiems su narkotikais. Projekto metu remiantis šiais rodikliais bus išanalizuota ir parinktais efektyviais kartografiniais metodais pavaizduota nusikalstamo situacija Vilniaus miesto savivaldybėje. Projektu siekiama prisidėti prie nusikalstamumo problemos ištirtumo, geresnio valdymo ir sprendimo Lietuvoje, parengti mokslinę publikaciją.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: prof. dr. Giedrė Beconytė
Studentas: Kostas Gružas
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Geografinės analizės metodais ištirti ir apibendrinti Vilniaus miesto savivaldybės esamą situaciją bei rodiklių dinamiką, įvertinant Vilniaus miesto nusikalstamumo rodiklių galimas sąsajas su gyventojų socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis. Bus parengti Vilniaus miesto analitiniai nusikalstamumo žemėlapiai ir penkerių metų rodiklių erdvinių duomenų rinkinys.
PROJEKTAS:
Vitlokito struktūros cinko turinčio kalcio fosfato žematemperatūrė sintezė
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-24-0062
Projekto tikslas
Ugdyti studento mokslinę kompetenciją ir įgūdžius vykdant naujų kalcio fosfatų sintezę ir tyrimą.
Projekto santrauka
Dėl savo biosuderinamumo, osteokonduktivumo ir cheminės sudėties panašumo į natūralų žmogaus kaulą kalcio fosfatai plačiai naudojami regeneracinėje medicinoje, kaip sintetiniai kaulų pakaitalai. Dalinis Ca jonų pakeitimas kitais biologiškai aktyviais jonais buvo pasiūlytas kaip įrankis geresnėmis biologinėmis savybėmis pasižymintiems sintetiniams kalcio fosfatams gaminti. Magnio vitlokitas (Ca18Mg2(HPO4)2(PO4)12) yra antras pagal paplitimą mineralas žmogaus organizme, sudarantis apie 20–35% kaulinio audinio. Ši medžiaga pasižymi dideliu bioaktyvumu ir biosuderinamumu. Šiame darbe bus sintetinamas šio junginio cinko analogas - Ca18Zn2(HPO4)2(PO4)12. Yra gerai žinoma, kad cinkas yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui elementas, tuo pačiu metu cinku pakeisti kalcio fosfatai yra žinomi dėl savo antibakterinių savybių. Vykdant projektą bus optimizuojami sintezės parametrai, turintys lemiamą įtaką sėkmingai cinko vitlokito sintezei: terpės pH, temperatūra ir reakcijos vykdymo trukmė. Sintezę planuojama atlikti žemoje temperatūroje, kas užtikrinti žemą susintetinto produkto kristališkumo laipsnį. Taip pat bus parenkama optimali Zn jonų koncentracija reakcijos mišinyje. Sintezės produktų struktūra ir fazinis grynumas bus tiriami naudojant XRD analizę ir Ramano bei FTIR spektroskopijas. SEM bus naudojama susintetintų miltelių morfologinėms savybėms įvertinti. Produktų cheminiai sudėčiai nustatyti bus naudojama ICP-OES.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: dr. Aleksej Žarkov
Studentas: Hanna Kilpan
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Šio projekto įgyvendinimas leis studentei įgyti patirties funkcinių medžiagų sintezės srityje. Projektas leis jai atlikti mokslinius tyrimus gerai įrengtoje modernioje laboratorijoje, turinčioje visą reikalingą projekto įgyvendinimui įrangą. Studentė turės galimybę geriau susipažinti su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto techninėmis galimybėmis naudojant šiuolaikinę aparatūrą. Vykdant šį projektą studentė bus įtraukta į mokslinių tyrimų vykdymą, kas yra be galo svarbu auginant ir investuojant į būsimų mokslininkų kartą.
PROJEKTAS: Šilalės įvykio mikrofacijinė analizė
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-24-0063
Projekto tikslas
Remiantis detaliais uolienų nuopjovų (šlifų) tyrimais atlikti detalią Šilalės įvykio mikrofacijinę analizę
Projekto santrauka
Iki šiol Lietuvoje atlikta gana daug paleontologinių - geocheminių tyrimų, tačiau net ir pačiose naujausiose publikacijose, pasigendama klasikinių geologinių - litologinių studijų. Mikrofacijinis, akcentuojant litologiją, atskirų storymių tyrimas yra labai svarbus sprendžiant globalius stratigrafinius, klimatinius ir ekosistemų kaitos klausimus. Paleontologiniais ir geocheminiais tyrimais išskirtas Šilalės bioįvykis dėka to, kad yra patikimai stratigrafiškai lokalizuotas, gali būti panaudotas itin detaliam litologiniam - facijiniam aprašymui, o tuo pačiu ir ženkliai tikslesniu paleosedimentacinių sąlygų aprašymui. Projektui įgyvendinti bus atrinkti iš stratigrafiškai išskirto intervalo uolienų mėginiai tolimesniam šlifų paruošimui, kurie, vėliau bus aprašomi išskiriant sedimentacines sąlygas, kurios paremtos litologiniais ir paleontologiniais kriterijais.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: doc. dr. Donatas Kaminskas
Studentas: Donatas Kudžma
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Iš pasirinkto kerno intervalo išrinkti mėginius ir pasidaryti šlifus.
PROJEKTAS:
Mielių Saccharomyces cerevisiae taikymas biokuro elementuose
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-24-0064
Projekto tikslas
Projekto tikslas yra pagerinti studentės kompetencijas elektrochemijos srityje tiriant mielių pagrindu veikiančių biokuro elementų technologijų tobulinimo galimybes ir metodus naudojant skenuojančią elektrocheminę mikroskopiją (SECM) ir kitus elektrocheminių tyrimų metodus.
Projekto santrauka
Mokslinio tyrimo tema: "Mielių Saccharomyces cerevisiae taikymas biokuro elementuose." . Mielių pagrindo biokuro elementai pasižymi dvejopu poveikiu: jis sukuria alternatyvų būdą generuoti elektros energiją ir tuo pačiu panaudoja industrinių atliekų vandenis, nuotekas. Šio projekto tikslas yra pagerinti studentės kompetencijas elektrochemijos srityje tiriant mielių pagrindu veikiančių biokuro elementų technologijų tobulinimo galimybes ir metodus naudojant skenuojančią elektrocheminę mikroskopiją (SECM) ir kitus elektrocheminių tyrimų metodus. Projekto metu bus kuriamas mielių pagrindo biokuro elementas, nustatomas ir optimizuojamas jo efektyvumas bei ilgaamžiškumas. Norint tai pasiekti, bus atliekami tyrimai naudojant biokuro elemento modifikavimo priemones su Nistatinu bei red-oks tarpininkais, siekiant išgauti maksimalų elemento našumą nenužudant mielių ląstelių, taip prailginant efektyvų elemento veikimo laiką.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius
Studentas: Katažyna Blaževič
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Ištirti mielių biokuro elementą nustačius optimaliausias medžiagų elektronų pernašos tarpininkų bei Nistatino koncentracijas naudojant SECM aparatūra ir kitą tyrimų įrangą.
PROJEKTAS:
Fluorescuojantys klampos jutikliai mezo-karbonil BODIPY pagrindu
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-24-0103
Projekto tikslas
Susintetinti du žalioje ir du raudonoje spektro dalyje fluorescuojančius klampos jutiklius mezo-karbonil BODIPY pagrindu bei ištirti jų fotofizikines savybes.
Projekto santrauka
Mezo-fenil BODIPY tipo fluoroforai pasižymi jautrumu aplinkos klampai dėl fenilo žiedo rotacijos, todėl gali būti taikomi ląstelių klampos pokyčių tyrimams nagrinėjant natūralius bei patologinius procesus. Vis dėlto, šių fluoroforų fotofizikinės savybės priklauso ir nuo terpės poliškumo, o tai gali paveikti klampos matavimų rezultatų tikslumą. Mezo padėtyje fenilo grupę pakeitus karbonilgrupę bei įvedus metilgrupes 1,7 padėtyse, BODIPY fluoroforai pasižymi kitu neradiatyviosios relaksacijos principu - boro-dipirometeno skeleto išsilenkimu, todėl padidėja jautrumas klampai bei slopsta fotofizikinių savybių priklausomybė nuo poliškumo. Projekto metu bus sintetinami du žalioje ir du raudonojoje spektro dalyje fluorescuojantys mezo-karbonil BODIPY klampos sensoriai, kurie būtų tinkami viduląstelinės klampos matavimams.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: doc. dr. Jelena Dodonova-Vaitkūnienė
Studentas: Rokas Žvirblis
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Mezo-karbonil BODIPY pagrindo klampai jautrių fluoroforų sintezė, jų spektrų ir fluorescencijos gyvavimo trukmių priklausomybės nuo terpės klampos ir poliškumo tyrimas.
PROJEKTAS:
SARS-COV-2 antigeno-antikūno komplekso formavimosi tyrimas spektrinės elipsometrijos metodu
Projekto kodas:
09.3.3-LMT-K-712-24-0104
Projekto tikslas
Ištirti pasirinkto Sars-Cov-2 antigeno arba antikūno imobilizavimą ant funkcionalizuoto paviršiaus ir antigeno-antikūno komplekso formavimosi sąveikos kinetikas naudojant spektrinės elipsometrijos metodą.
Projekto santrauka
2019 metais SARS-COV-2 viruso sukelti pandemijos padariniai neigiamai paveikė daugybę žmonijos veiklos sričių. Tam, kad ši pandemija būtų valdoma o jos padariniai sumažinti labai svarbu laiku nustatyti ar žmogus yra viruso nešiotojas ir ar jo organizme yra susidarę antikūnai apsaugantys nuo infekcijos. Vienas iš tokių būdų nustatyti yra greitieji antigenų ar antikūnų testai. Dažniausiai kuriant greituosius testus, skirtus nustatyti antikūnams, naudojami du naujojo SARS-COV-2 viruso baltymai tai: spyglio (angl. spike) baltymas ir nukleokapsidės (angl. nucleoprotein) baltymas. Kuomet žmogus užsikrečia SARS-COV-2 jo organizme išskiriamas didelis kiekis šių antigenų ir antikūnų prieš šiuos antigenus. Todėl atsiranda didelis poreikis gauti kuo daugiau informacijos apie šių baltymų sąveikas. Šiame projekte bus tiriama pagal galimybę pasirinkto (spyglio arba nukleokapsidės) SARS-COV-2 antigeno-antikūno komplekso susidarymas didelio jautrio, neardančiu, žymėjimo nereikalaujančiu spektrinės elipsometrijos metodu. Baltymų sąveikos kinetikų tyrimas yra aktuali šiuolaikinio mokslo problema pasauliniu mastu dėl šiuo metu vyraujančios pandemijos. Tam tikslui yra svarbu nustatyti kaip įvairūs viruso antigeno baltymai sąveikauja su specifiniais antikūnais. Parenkant tinkamas baltymų (antigeno arba antikūno) įmobilizavimo technologijas ir nustatant baltymų tarpusavio sąveikos kinetikas galima gauti labai svarbios informacijos apie SARS-COV-2 antikūno-antigeno komplekso formavimosi mechanizmą o vėliau tokią informaciją galima panaudoti greitųjų testų kūrime ir tobulinime
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: doc. dr. Ieva Plikusienė
Studentas: Silvija Juciutė
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Antigeno arba antikūno imobilizavimo sąlygų parinkimas ir sąveikos su analite (komplekso susidarymo) tyrimas
PROJEKTAS: Paviršiuje imobilizuotos fosfolipidinės membranos formavimas ir tyrimas ant nerūdijančio plieno paviršiaus
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-24-0121
Projekto tikslas
Šio projekto tikslas yra tobulinti studento mokslinę kvalifikaciją ir skatinti mokslinės komunikacijos kūrimąsi ir plėtrą, vykdant praktinę mokslinę veiklą formuojant ir tiriant paviršiuje imobilizuotą fosfolipidinę membraną ant nerūdijančio plieno paviršiaus.
Projekto santrauka
Paviršiuje imobilizuotos fosfolipidinės bisluoksnės membranos yra naudojamos formuojant biologinius jutiklius toksinų detekcijai. Jutiklio praktinį pritaikymą ir galimą sistemos komercializavimą gali lemti tinkamo substrato parinkimas membranų imobilizavimui. Geru koroziniu atsparumu, komerciniu ir finansiniu prieinamumu pasižymi vienas iš plačiausiai medicinoje taikomų lydinių - nerūdijantis plienas (NP). Mūsų žiniomis, nerūdijantis plienas dar nebuvo pritaikytas kaip substratas paviršiuje imobilizuotų fosfolipidinių membranų formavimui. Šio projekto tikslas yra suformuoti paviršiuje imobilizuotą fosfolipidinę membraną ant nerūdijančio plieno 316L paviršiaus, funkcionalizuoto ilgagrandžio silano SAM‘u ir įvertinti membranos biologinį suderinamumą su toksinu melitinu ir/arba alfa-hemolizinu.
Norint fosfolipidinius bisluoksnius pritaikyti toksinų detekcijai, reikia kad tarp kieto paviršiaus ir fosfolipidinės membranos būtų plonas kelių nm storio vandens sluoksnis. Šio vandens rezervuaro atsiradimas priklauso nuo to, ar substrato funkcionalizavimui naudojamas savitvarkis monosluoksnis (SAM) prie paviršiaus turi hidrofilines grupes, kurios geba „pritraukti“ vandens molekules. Šiame darbe būtų naudojamas laboratorijoje susintetintas trichlorosilanas, pasižymintis ilgesne anglies atomų grandine, nei kiti komerciškai prieinami trichlorosilanai. Toks silano junginys yra tinkamas paviršiuje imobilizuotos fosfolipidinės membranos formavimui ant puslaidininkinio paviršiaus, todėl tikimasi kad šio projekto metu pavyks suformuoti paviršiuje imobilizuotą fosfolipidinę membraną NP paviršiuje. Suformuotų fosfolipidinių bisluoksnių elektrocheminės savybės bei skirtingų toksinų poveikis membranos savybėms būtų tiriamas elektrocheminiais tyrimo metodais (CV ir EIS). Taip pat, būtų atliekami morfologiniai paviršiaus tyrimai atominės jėgos mikroskopijos (AJM) metodu. Darbo rezultatai kartu su išvadomis būtų pateikti studento mokslinės veiklos ataskaitoje.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: doc. dr. Deivis Plaušinaitis
Studentas: Eimantas Zolubas
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Suformuoti ir ištirti paviršiuje imobilizuotą fosfolipidinę membraną ant nerūdijančio plieno paviršiaus bei ištirti toksinų (melitino ir/arba alfa-hemolizino) poveikį suformuotos membranos savybėms.
PROJEKTAS: Elektrocheminio biologinio gyvsidabrio jonų (Hg2+) jutiklio kūrimas ir tyrimas
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-24-0122
Projekto tikslas
Šio projekto tikslas yra tobulinti studentės mokslinę kvalifikaciją ir skatinti mokslinės komunikacijos kūrimąsi ir plėtrą, vykdant praktinę mokslinę veiklą formuojant ir tiriant elektrocheminius biologinius gyvsidabrio jonų jutiklius Berlyno mėlynojo pagrindu, kurie būtų ypač atsparūs interferuojančioms pašalinių medžiagų redokso reakcijoms ir kurių formavimui nebūtų reikalingas brangių inertinių metalų panaudojimas.
Projekto santrauka
Gyvsidabris ir jo jonai (Hg2+ ir Hg+) yra toksiški junginiai, galintys neigiamai paveikti organizmų fermentų funkcionavimą, sutrikdyti centrinės nervų sistemos veiklą. Siekiant apsaugoti žmones ir gyvąją gamtą nuo apsinuodijimo gyvsidabrio jonais, Lietuvoje bei kitose valstybėse gyvsidabrio bei jo junginių koncentracija vandenyje yra nuolat tiriama. Gyvsidabris ir jo jonai taip pat tiriami klinikinių tyrimų metu, siekiant nustatyti žmogaus apsinuodijimą gyvsidabriu ir jo junginiais. Biologinių gyvsidabrio jonų jutiklių kūrimas yra susijęs su poreikiu tobulinti esamas gyvsidabrio jonų nustatymo technikas, sumažinti gyvsidabrio jonų nustatymo savikainą ir supaprastinti mėginio paruošimo analizei procedūrą. Šio projekto tikslas – sukurti ir ištirti elektrocheminį biologinį gyvsidabrio jonų (Hg2+) jutiklį, kurio veikimas pagrįstas gyvsidabrio jonų sukeliama gliukozės oksidazės inhibicija. Kuriant elektrocheminį biologinį gyvsidabrio jonų jutiklį, elektrai laidus substratas (fluoru dopuotu alavo oksidu padengta stiklo plokštelė ir/arba grafitas) būtų padengiamas Berlyno mėlynojo danga, taip išvengiant brangių inertinių metalų panaudojimo. Be to, naudojant Berlyno mėlynąjį, būtų sumažinama pašalinių, elektrochemiškai aktyvių medžiagų redokso reakcijų įtaką, nes gliukozės oksidacijos reakcijos produktas, vandenilio peroksidas, būtų nustatomas esant itin žemam potencialui (apie 0 V vs Ag|AgCl|KCl(sotus)). Berlyno mėlynojo panaudojimas ir galimybė išvengti pašalinių reakcijų įtakos registruojamam signalui leistų sukurti ekonomiškai efektyvų aukšto patikimumo elektrocheminį biologinį gyvsidabrio jonų jutiklį. Šio projekto metu studentė įgytų patirties naudojant ciklinės voltamperometrijos ir chronoamperometrijos metodus, taip pat išmoktų imobilizuoti fermentus, susipažintų su fermentinių reakcijų kinetikos tyrimų metodais. Darbo rezultatai kartu su išvadomis būtų pateikti studentės mokslinės veiklos ataskaitoje.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: doc. dr. Aušra Valiūnienė
Studentas: Gerda Žižiūnaitė
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Suformuoti ir ištirti elektrocheminius biologinius gyvsidabrio jonų (Hg2+) jutiklius, naudojant Berlyno mėlynojo sluoksnį ir gliukozės oksidazę, ištirti suformuotų jutiklių amperometrinį atsaką į Hg2+ jonus.
PROJEKTAS: Šviesa kontroliuojama supramolekulinė polimerizacija
Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-24-0123
Projekto tikslas
Pademonstruoti naują supramolekulinio polimero-monomero pusiausvyros valdymą naudojant matomosios šviesos stimulą.
Projekto santrauka
Projektas skirtas pademonstruoti supramolekulinės polimerizacijos valdymą matomosios šviesos stimulu. Atliekami tyrimai leis sukurti polimerines medžiagas su lengvai ir grįžtamai valdomomis fizikinėmis savybėmis.
Finansavimo šaltinis
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto trukmė
2021 07 05 – 2021 08 31
Projekto dalyviai
Vadovas: prof. dr. Edvinas Orentas
Studentas: Domantas Valčeckas
Projekto rezultatai
Laukiami projekto rezultatai: Supramolekulinių monomerų sintezė, charakterizavimas ir fotocheminių kitimų tyrimai BMR spektroskopijos metodais.
