Europoje ir visame pasaulyje tirpstantys ledynai keičia ne tik kraštovaizdį, bet ir valstybių sienas. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geomokslų instituto mokslininkai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna nagrinėja, kaip šis tirpimas stebimas iš kosmoso.
Plačiau čia.
Šį rudenį Europą užplūdus potvyniams ir liūtims, o Aziją talžant taifūnams, ekstremalių situacijų virtinę papildo ir sausros Pietų Amerikoje. Brazilijoje – žemiausias upių lygis per šimtmetį! Apie rekordiškai žemą Amazonės baseino upių lygį, gaisrus didžiausiose šlapynių sistemoje pasaulyje ir tai, kaip nustatomos sausros naudojant palydovinius duomenis, pasakoja Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.
Skaitykite čia.
Audra „Anett-Boris“, lėmusi didelį kritulių kiekį ir potvynius Centrinėje Europoje, nusinešė keliolikos žmonių gyvybes, o jos poveikį patyrę miestai skaičiuoja milijoninę žalą. Tokio masto potvyniai šiame regione didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius. Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna pateikia palydovinius vaizdus iš potvynių nusiaubtų Lenkijos ir Čekijos regionų.
Kiekvieną vasarą būriams poilsiautojų traukiant prie Baltijos jūros, išgirstame ir apie šiltuoju sezonu suintensyvėjantį vandens žydėjimą. Kaip šį reiškinį galima stebėti pasitelkiant Žemės stebėjimo palydovus, pasakoja Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštovarkos katedros geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.
Atėjus vasarai ir vis dažniau užplūstant karščio bangoms, pasaulio miestuose fiksuojami šilumos rekordai, keliantys pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei. Prie kylančių temperatūrų prisideda miesto karščio salos efektas, kurį, pasitelkdami Žemės stebėjimo palydovus, stebi ir apie kurį pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.
Balandžio mėnesį smarkūs potvyniai nusiaubė Centrinės Azijos regionus, ypač Kazachstaną ir agresorę Rusiją. Patvinus Uralo, Tobolo ir Išimo upėms, skaičiuojama, kad tokio masto potvyniai regione didžiausi per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Į klausimus, kaip šiuos potvynius mato palydovai, koks jų mastas ir galimos priežastys, atsako Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.
Nors dažniausiai gaisrų sezonas Pietų Amerikoje prasideda liepą ir pasiekia savo piką rugsėjį, jau šių metų pirmaisiais mėnesiais žemyną niokojo miškų gaisrai. Jie ypač paveikė Čilę, Venesuelą ir Kolumbiją. Pasitelkdami palydovinius duomenis Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai doc. dr. Laurynas Jukna ir Elzė Buslavičiūtė parodė realų gaisrų mastą ir paaiškino priežastis.
Potvyniai Pamario krašte nėra naujiena – Lietuvoje nėra kitos tokios reguliariai potvynių veikiamos vietos kaip Nemuno delta. Nors potvyniai Pamario krašte kartojasi kiekvieną pavasarį, vis dėlto dėl staigaus sniego tirpsmo, gausių kritulių, atlydžio periodų ir kitų veiksnių jie vis dažniau kyla ir žiemą.
Nors apie klimato kaitą kalbama jau daugybę metų, o gamtos ženklai rodo vis naujas anomalijas, šiuo reiškiniu dažnai vis dar suabejojama ar netgi jį neigiama. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultete nuotolinius metodus Žemės reiškiniams stebėti taikantys geografai doc. dr. Laurynas Jukna ir Elzė Buslavičiūtė paaiškino, kokius klimato kaitos įrodymus galima pamatyti padedant palydovams ir kaip pasaulinis atšilimas paveikė ledynus.
