Nors dažniausiai gaisrų sezonas Pietų Amerikoje prasideda liepą ir pasiekia savo piką rugsėjį, jau šių metų pirmaisiais mėnesiais žemyną niokojo miškų gaisrai. Jie ypač paveikė Čilę, Venesuelą ir Kolumbiją. Pasitelkdami palydovinius duomenis Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai doc. dr. Laurynas Jukna ir Elzė Buslavičiūtė parodė realų gaisrų mastą ir paaiškino priežastis.
Regione fiksuotos rekordinės temperatūros – Santjage (Čilėje) pasiekti 37,3 °C, o Kolumbijoje – net 40,4 °C. Šiuos karščius centrinėje Čilės dalyje lydėjo miškų gaisrai, kurie jau vasarį nusinešė dešimtis gyvybių ir apėmė per 40 000 ha plotą. Palyginimui – toks plotas atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją.
Gaisrai fiksuojami iš kosmoso
Palydoviniuose vaizduose iš Venesuelos, Brazilijos ir Argentinos sausio ir vasario mėnesiais aiškiai matyti aktyvios ugnies židiniai ir gaisrų dūmų debesys. Raudonais taškais pažymėti gaisrų židiniai, kuriuos fiksuoja NASA palydovuose „Terra“ ir „Aqua“ įtaisytas MODIS jutiklis.
