Kiekvieną vasarą būriams poilsiautojų traukiant prie Baltijos jūros, išgirstame ir apie šiltuoju sezonu suintensyvėjantį vandens žydėjimą. Kaip šį reiškinį galima stebėti pasitelkiant Žemės stebėjimo palydovus, pasakoja Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštovarkos katedros geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.
Poilsiautojus šiltuoju metų sezonu traukianti Baltijos jūra gali būti išties pavojinga, o ramus vandens paviršius gali slėpti itin stiprias sroves, nešančias gilyn nuo kranto. Šios srovės vadinamos protrūkio srovėmis. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai dr. Laurynas Jukna ir dr. Rasa Janušaitė ėmėsi išsamios šio reiškinio analizės, siekdami geriau suprasti protrūkio srovių susidarymo mechanizmus bei jų elgseną Lietuvos pajūryje ir taip padėti užtikrinti saugesnį poilsį prie jūros.
Nacionalinės inžinierių geologų draugijos pirmininkas doc. dr. Saulius Gadeikis
Draugija savo veiklą pradėjo nuo 1997 m., kai prof. K.Dundulio iniciatyva buvo sukurta Inžinierių geologų Lietuvos nacionalinė grupė. Pagrindinis motyvas – suburti inžinierių geologų, geotechnikų ir kitus inžinierinių geologinių tyrimuose, pamatų projektavime ir statybose, mokslinėje veikloje dirbančius specialistus, dalyvauti tarptautinėje inžinierių geologų (IAEG) organizacijoje, būti jos nariais, gauti informaciją, pakvietimus į konferencijas seminarus ir pan.
Laura Gliaudytė, studijuojanti pramoninės biotechnologijos bakalauro programą Kauno technologijos universitete (KTU), yra jauna ir perspektyvi mokslininkė, kurią žavi chemijos mokslo paslaptys. Šią vasarą Laura turi unikalią galimybę gilinti savo žinias Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institute. Čia ji dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje studentų vasaros praktikoje ir atlieka tyrimus, susijusius su naujų medžiagų, turinčių antibakterinių ir apsauginių savybių, kūrimu. Toliau – interviu su Laura.
2023 m. Vilniaus klubo mokslo premija už Vilniaus miestui skirtą studento mokslo darbą – tokį įvertinimą pelnė Vilniaus universiteto (VU) geografijos magistrantūros studijų alumnė Raminta Povilaitytė. Savo studijų kelią pradėjusi nuo finansų studijų, po dvejų metų Raminta suprato, kad tai nėra jos pašaukimas, o studijuodama Chemijos ir geomokslų fakultete atrado savo bendruomenę ir įgijo įdomių patirčių. Šiuo metu R. Povilaitytė yra geografinių informacinių sistemų (GIS) produktų vadovė „Hnit-Baltic“, pirmaujančioje GIS įmonėje Baltijos šalyse.
Ar galite papasakoti apie savo kelią į chemijos studijas? Kas lėmė, kad pasirinkote šią sritį?
Chemiją nusprendžiau studijuoti po literatūros studijų italų klasikinėje vidurinėje mokykloje, taigi visiškai kitokia aplinka. Taip, Italijoje mokiausi senovės graikų ir lotynų kalbų, bet po to nusprendžiau pereiti prie gamtos mokslų, nes maniau, kad tai man gali būti įdomiau nei ankstesnės studijos. Iš visų disciplinų man įdomiausia buvo chemija. Be to, chemija yra praktinė disciplina. Aš negalvojau apie būsimą darbą, o tik apie tai, kad man tai galėtų būti kažkas tikrai įdomaus.
