Laura Gliaudytė, studijuojanti pramoninės biotechnologijos bakalauro programą Kauno technologijos universitete (KTU), yra jauna ir perspektyvi mokslininkė, kurią žavi chemijos mokslo paslaptys. Šią vasarą Laura turi unikalią galimybę gilinti savo žinias Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institute. Čia ji dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje studentų vasaros praktikoje ir atlieka tyrimus, susijusius su naujų medžiagų, turinčių antibakterinių ir apsauginių savybių, kūrimu. Toliau – interviu su Laura.
Papasakokite apie savo kelionę į chemijos mokslo studijas. Kas jus paskatino rinktis šią sritį?
Nuo pat pradžių domėjausi gamtos mokslais, ypač biologija. Tačiau didžiausią įspūdį man padarė chemijos pamokos. Baigusi mokyklą, rinkausi tarp gamtos ir sveikatos mokslų. Galiausiai nusprendžiau studijuoti pramoninę biotechnologiją, nes pandemijos metu susidomėjau vakcinų, vaistų kūrimu, taip pat mane sužavėjo mokslininkų darbas ieškant sprendimų globalioms problemoms spręsti. Pradėjusi studijuoti, supratau, koks įdomus gali būti chemijos mokslas ir kad mano studijų pasirinkimas buvo tinkamas. Manau, kad didžiausią susidomėjimą chemijos mokslu paskatino studijų programa ir puikūs dėstytojai.
Studijuojate pramoninės biotechnologijos bakalauro studijų programą Kauno technologijos universitete (KTU), tačiau šią vasarą atliekate laboratorinius tyrimus Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institute. Kas lėmė šį pasirinkimą?
Apie Lietuvos mokslo tarybos organizuojamą studentų vasaros praktiką sužinojau iš dėstytojo, kuris mane skatino joje dalyvauti. Iš pradžių nežinojau, kokios yra dalyvavimo sąlygos, tačiau pasidomėjusi sužinojau, kad galima praktikuotis kitame universitete ir kad visos apgyvendinimo išlaidos yra apmokamos. Todėl nusprendžiau pasipraktikuoti kitame universitete, susipažinti su naujais tyrimais.
Kokius tyrimus atliekate?
Tyrimo tema – Naujų variu, cinku ir lantanu legiruotų dvigubų sluoksniuotų hidroksidų (LDH) sintezė ir tyrimas. Naudojant cheminius metodus, siekiame susintetinti antibakterinėmis ir antigrybėlinėmis ir kitomis savybėmis pasižyminčių metalų legiruotus dvigubus sluoksniuotus hidroksidus. Tikimės, kad susintetinti junginiai galėtų būti naudojami antibakteriniams, antigrybeliniams ir apsauginiams nuo UV spinduliuotės kremams gaminti.
Dėl kokių priežasčių susidomėjote Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutu?
Iš pradžių rinkausi tarp įvairių paskelbtų temų, žinojau, kad ir kitų sričių žinios gali būti naudingos, tačiau labiausiai norėjau gilinti neorganinės chemijos žinias. Kalbant apie praktikos atlikimo vietą, pasirinkimas buvo labai platus. Galėjau rinktis iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir institucijų, siūlančių panašias programas. Tačiau galutinį sprendimą lėmė būtent pasirinkta tyrimo tema. Ilgai svarsčiau tarp Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto. Galiausiai pasirinkau Vilnių, nes norėjau susipažinti su šiuo universitetu iš arčiau ir įvertinti, ar tai būtų tinkama vieta mano tolesnėms studijoms. Manau, kad šis pasirinkimas pasiteisino. Dabar, kai jau turėjau galimybę dirbti universiteto laboratorijose ir bendrauti su mokslininkais, galiu drąsiai teigti, kad esu patenkinta savo sprendimu.
Kaip vertinate VU CHGF galimybes?
Chemijos ir geomokslų fakultete veikia moderniai įrengtos tyrimų laboratorijos ir specializuoti centrai. Nemažai studentų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, įgydami praktinės patirties. Fakulteto dėstytojai ir tyrėjai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, pasižymintys giliomis žiniomis savo srityje. Studentams siūloma plati chemijos sričių įvairovė: nuo polimerų iki organinės ar neorganinės chemijos. Tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų programos yra išsamios ir suteikia galimybę specializuotis pasirinktoje srityje. Aš labai vertinu šio fakulteto siūlomas studijų galimybes.