Šį rudenį daktaro disertaciją tema „Fosfolipidinių dvisluoksnių formavimas ant metalų oksidinių elektrodų ir jų savybių tyrimas” apgynusi Inga Gabriūnaitė su kolegomis siekia suformuoti biologinį jutiklį, kuris būtų pritaikomas bakterinių infekcijų nustatymui. Fizikinės chemijos katedroje dirbanti mokslininkė sako, kad įvairių mokslo sričių derinimas, atsispindintis jos darbe, ilgainiui bus vis svarbesnis.
T. Kaunecko nuotrauka
Išrinkus dešimt naujų narių, šiemet baigta formuoti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA). Prieš ketverius metus įkurtos LMAJA nariais renkami motyvuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje. Tarp dešimties LMAJA naujų narių – ir Chemijos ir geomokslų fakulteto kelta kandidatė doc. dr. Ieva Plikusienė.
Moksliniame žurnale „Earth and Environmental Science Transactions of the Royal Society of Edinburgh“ VU ir Karltono universiteto mokslininkai atskleidė ilgai paleontologus kamavusią paslaptingųjų graptolitų žiedų paslaptį. Paskelbtame straipsnyje „Vėlyvojo silūro monograptidų (Graptolithina) dinaminė ekofenotipija“ (angl. Dynamic ecophenotypy in the late Silurian Monograptidae (Graptolithina) https://doi.org/10.1017/S1755691021000402) mokslininkai pateikė įrodymų, kad paslaptingų išnykusių jūrinių kolonijinių gyvūnų graptolitų žiedų susidarymo mechanizmas gali būti panaudotas rekonstruojant gilios praeities uraganinių įvykių dažnumo pokyčius laike.
2011–2020 m. vidutinė temperatūra Žemėje buvo 1,09 °C aukštesnė nei 1850–1900 m. vidurkis. Tikėtina, kad pastarasis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų – visą homo sapiens gyvavimo istoriją. Pasaulio valstybėms dar tik tariantis dėl klimato kaitos stabdymo priemonių, ši jau yra įgavusi pagreitį, o jos padariniai reiškiasi nuo gamtinių katastrofų iki socialinių neramumų. Kokia kryptimi iš tiesų juda klimato kaita ir kaip pasikeis Žemės planeta, „Open Readings“ konferencijos renginyje „Café Scientifique“ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas profesorius Egidijus Rimkus.
VU Chemijos ir geomokslų fakultetas skelbia Kalėdinį konkursą VU CHGF bendruomenei, kurio metu gali laimėti VU atributikos!
Studijuoji mūsų fakultete? Kviečiame sukurti Kalėdinį papuošimą, kuris atspindėtų tavo studijuojamą dalyką ar studijų programą!
Ką reikės daryti?
Pasitikime Kalėdas žaismingai!
Klimato kaita daugelį metų buvo tik mokslininkų problema, tačiau pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio visuomenėje. Tačiau kol pasaulio šalys dar tik diskutuoja, kaip reikėtų su ja kovoti, šylantis klimatas atneša daugybę ne tik ekologinių, bet ir socialinių iššūkių. Ne vienerius metus moksleivius ir suaugusiuosius apie klimato kaitą švietęs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto hidrologijos ir meteorologijos bei klimato sistemos studijų alumnas, klimatologas dr. Justinas Kilpys teigia, kad padidėjęs dėmesys šiai problemai džiugina, tačiau kartu ir kelia abejonių.
