freepik.com nuotrauka

Miškai – šalies ekologinio stabilumo pagrindas, itin svarbus ne tik visos šalies oro, vandens ir dirvos kokybei, bet ir lietuviškajam tapatumui. Tačiau intensyvios miškininkystės ir mažai ribojamos žmogaus ūkinės veiklos sukeltas miškų nykimas jau pastebimas ir plika akimi. Vilniaus universiteto (VU) geografų teigimu, dabartinė, į medieną orientuota miškų politika turi būti keičiama. Siekiant išsaugoti Lietuvos ekologinį stabilumą, svarbu ekologinę ir socialinę miško naudą laikyti prioritetine visuomenės gerovės sąlyga, o miškų klausimai negali būti sprendžiami vien remiantis miškininkyste.

Chemijos Nobelio premija šiemet skirta mokslininkams Benjaminui Listui ir Davidui W. C. MacMillanui „už asimetrinės organokatalizės išvystymą“. Vilniaus universiteto (VU) profesorius Edvinas Orentas sako, kad šių mokslininkų atradimai leidžia brangius, toksiškus ir aplinkai nedraugiškus metalų junginius kaip katalizatorius pakeisti organiniais junginiais. O tai itin svarbu farmacijoje.

Rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas (VU CHGF) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos (Tarnyba) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutarties pasirašymo tikslas – aktyvus ir abipusis šalių bendradarbiavimas rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus ir vykdant saugomų teritorijų sričiai aktualius mokslinius tyrimus keičiantis informacija, patirtimi ir duomenimis.

Kasmet Lietuvos mokslų akademija (LMA) skelbia LMA vardinių premijų konkursus. 2021 m. paskelbti šie LMA vardinių premijų konkursai: KAZIMIERO BŪGOS (1879–1924) – kalbotyra, JUOZO MATULIO (1889–1993) – chemija, ADOLFO JUCIO (1904–1974) – teorinė fizika, KAZIMIERO BARŠAUSKO (1904–1964) – elektronika ir elektrotechnika, POVILO MATULIONIO (1860–1932) – miškotyra.

Mokslo darbai premijų konkursams priimami 2021 m. spalio 11 d. – lapkričio 21 d.

Daugiau informacijos rasite čia

Nuo 2021 m. spalio 4 d. iki pat 2022 m. gegužės 25 d. kviečiame į nemokamas nuotolines konsultacijas moksleiviams „Pasiruošk chemijos egzaminui“.

Konsultacijų metu fakulteto chemikė lekt. dr. Sigita Višniakova kartu su moksleiviais spręs uždavinius, aiškinsis įvairius iškylančius praktinius klausimus.

Kiautavėžiai paleontologams gali suteikti daug naudingos informacijos apie praeityje vykusius procesus, iš kurios galima numanyti ir ateities tendencijas. Nors ši gyvūnijos klasė Lietuvoje dar mažai tyrinėta, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) ir Tartu universiteto mokslininkai ėmėsi unikalaus didelės apimties tyrimo, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip ji prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų ir kokį poveikį šie pokyčiai daro ekosistemoms. Kokie rezultatai buvo gauti ir kodėl reikia tyrinėti gyvūnų, gyvenusių prieš 428 milijonus metų, fosilijas, pasakoja pagrindinė tyrimo bendraautorė paleontologė dokt. Simona Rinkevičiūtė.