Dr. J. Liukaitytė-Kukienė / J. Auškelio nuotr.
Vykdyti verslą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius yra pigiau, tokios įmonės turi didesnį potencialą augti – geopolitinė situacija parodė, kad nebegalime statyti savo ateities ant iškastinio kuro, teigia dr. Judita Liukaitytė-Kukienė, Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir meteorologijos katedros lektorė ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė. Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ ji paaiškino, kokį vaidmenį atlieka mokslininkai kovojant su klimato kaita.
Dr. J. Liukaitytė-Kukienė atkreipia dėmesį, kad klimatas ir oras nėra tas pats. Oras yra tai, ką šiandien matome už lango ir susiduriame buityje, meteorologinės sąlygos, pavyzdžiui, ar lyja lietus, ar šviečia saulė, kokia yra dienos temperatūra.
„Kalbėdami apie klimatą kalbame apie tai, kaip oras keičiasi ilguoju laikotarpiu, ilgametį orų režimą. Jei šiuo metu šviečia saulė, klimatas pasakys, ar tai yra būdinga Lietuvos orams. Tai, ką matome per langą, susideda į klimatą, bet klimatas yra tai, kas pas mus jau vyksta ilgą laikotarpį“, – sako mokslininkė.
Jos teigimu, atsiranda vis daugiau ekstremalių klimato reiškinių, pasiekiami rekordai, pavyzdžiui, stipriausio vėjo. Tai parodo tendencijas to, kas vyksta žemėje, ir kaip turi elgtis visuomenės sveikatos specialistai, ūkininkai, kad derlius būtų geras, ir t. t.
„Pamačius, kad klimatas labai sparčiai keičiasi, imta vykdyti daug matavimų ir stebėjimų. Atrasta, kad vyksta globalinis klimato atšilimas, kitaip tariant, visoje planetoje kylanti oro temperatūra lemia besikeičiančias oro sąlygas. Toliau turime klimato kaitą, nes temperatūra atmosferoje kyla ir šiuo metu yra pakilusi maždaug vienu laipsniu, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu“, – pasakoja ji.
O kalbėjimas apie klimato krizę, pasak mokslininkės, yra skambinimas pavojaus varpais, nes jau pasiektas taškas, kai „toliau miegoti nebegalime“. Tai kalbėjimas, kad jei pasauliniu mastu nesiimsime žingsnių, kurie padėtų sustabdyti klimato kaitą ir globalinį atšilimą, pavėluosime ir nebegalėsime sustabdyti visoje žemėje vykstančių procesų.
Dr. J. Liukaitytė-Kukienė tikina, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis yra žmogaus veikla: nuolat naudojamas iškastinis kuras, į atmosferą išleidžiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris buvo pas mus užrakintas žemėje.
Sprendimų priėmėjai remiasi mokslu
Dr. J. Liukaitytės-Kukienės teigimu, moksliniai tyrimai labai prisidėjo prie Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) atsiradimo. Šios organizacijos duomenimis remiasi pasaulio lyderiai, dalyvaujantys Glazgo ar Paryžiaus klimato kaitos susitikimuose.
O naujausia IPCC ataskaita patvirtina, kad klimato krizę lemia žmogaus veikla. „Ir kol nepradėsime elgtis kitaip, kol visame pasaulyje nepereisime į žaliąją energetiką, tvaresnį vartojimą, tol mes turėsime stiprėjančią klimato krizę“, – sako mokslininkė.
Anot dr. J. Liukaitytės-Kukienės, sprendimų priėmėjai, siekiantys imtis veiksmų dėl klimato, kliaujasi mokslininkais. Jei nebūtų vykdyti moksliniai tyrimai, šiuo metu Europos Sąjunga (ES) neturėtų Žaliojo kurso ir nesiektų 2050 m. tapti pirmu klimatui neutraliu žemynu.
„Tačiau priimdamas politinius sprendimus turi įvertinti daug dalykų. Yra ir verslas, kuriam reikia laiko persiorientuoti, turime kitas sistemas, kurios irgi turi prisitaikyti, performuoti visus savo žingsnius. Paversti taršų fabriką į klimatui draugišką yra labai sudėtinga, tai reikalauja daug investicijų“, – sako VU lektorė.
Siekiant pereiti iš taršios energetikos į žaliąją, atsinaujinančią, reikalingos technologijos, todėl šiame procese mokslininkai vaidina labai svarbų vaidmenį. Jie kuria vis naujesnes technologijas, kurias galima plėtoti, vėliau jas gaminti ima verslas. Šioms technologijoms tapus masinio vartojimo, ateina ir pokyčiai, tikina dr. J. Liukaitytė-Kukienė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu naudojama daug technologijų, pavyzdžiui, saulės baterijos, vėjas, vandenilis ir daugelis kitų. Tiesa, kai kurios jų yra naudojamos rečiau, nes yra labai brangios.
„Reikia, jog praeitų tam tikras laikotarpis, kad jos taptų pigios ir jas būtų galima naudoti. Pirmieji žingsniai, dar neperėjus į masinę gamybą, yra patys brangiausi“,– priduria ji.
Verslui diktuoja vartojimas
VU lektorė teigia, kad neretai naujų technologijų atsiradimą lemia vartojimas. Jei vartotojai sieks rengtis klimatui draugiškais rūbais, buityje naudoti iš perdirbtų medžiagų pagamintus daiktus ir vietoj plastiko naudoti popierių, verslas turės stengtis ieškoti naujų būdų ir technologijų.
„Kai pradedama technologijas naudoti, jos ima pigti. Tas virsmas vyksta nuolat, jis priklauso nuo mūsų sprendimų. Verslai privalės keistis, jei niekas iš jų nebepirks“, – tikina ji.
Vis dažniau įmonės vykdo veiklą naudodamos vien atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai – pigiau, be to, tokios įmonės turi didesnį augimo potencialą: vertinant energetinį saugumą ir dabartinę geopolitinę situaciją, laimi tie, kurie jau priėmė tvarius sprendimus: „Ir laimės toliau, nes visi puikiai matome, kad ant iškastinio kuro negalime statyti savo ateities.“
Rengiant naujausią laidų „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklą, kuris yra transliuojamas naujienų portale LRT.lt, siekiama išsklaidyti visuomenėje įsišaknijusius mitus apie mokslą ir apie jį kalbėti paprastai, suprantamai. Kiekvienas žmogus, užduodamas klausimą specialiame polapyje, gali padiktuoti būsimų laidų temas.
Laidų ir straipsnių ciklas „VU ekspertai padeda suprasti“ pradėtas 2020-aisiais, Vilniaus universitetui reaguojant į pokyčius visuomenėje dėl koronaviruso pandemijos. VU ekspertai padėjo suprasti ir kitus visuomenei aktualius klausimus, suprantamai paaiškino, už ką buvo skirtos Nobelio premijos.