Pasaulyje spartėjant biologinės įvairovės nykimui ir klimato kaitai, didėja ir socialiniai bei ekologiniai iššūkiai. Supratimas apie įvairius žmogaus ir gamtos ryšius visame pasaulyje tampa vis svarbesnis. Tačiau tai, kaip žmonės suvokia, kokia reikšmė teikiama ir kaip vertinama žmogaus ir gamtos sąveika, daugiausia priklauso nuo įvairių disciplinų, teorinių, socialinių ir kultūrinių bei politinių kontekstų. Pripažįstant šias skirtingas pasaulėžiūras ir konceptualius požiūrius, knygoje siekiama padėti geriau suprasti žmogaus ir gamtos sąveikos procesus, pateikiama praktinių pavyzdžių, kaip šią sąveiką galima vertinti įvairiose Europos ir už jos ribų esančiose kraštovaizdžiuose.
Knygoje pristatomi šeši konceptualūs darbai ir 26 empirinės studijos, kurios įvairiais metodais analizuoja žmogaus ir gamtos santykius. Tai apima supratimą, kaip žmonės gamtai priskiria vertybes, aptaria žmogaus ir gamtos sąveiką, pateikia pavyzdžių, kaip šios vertybės ir sąveika gali būti sistemiškai vertinami skirtinguose kraštovaizdžiuose įvairiose pasaulio šalyse.