Šiandien Geografijos bakalauro studijų programos III kurso studentai drauge su prof. dr. Darijumi Veteikiu, dokt., j. asist. E. Luku Dvilevičiumi ir Geomokslų instituto savanore Jelizaveta Danskaja leidosi į mokomąją išvyką Užnemunėje.
Išvykos metu studentai mokosi stebėti ir matuoti kiekybinio bei kokybinio pobūdžio gamtinius (gamtinės geografijos kryptyje) ar socialinius reiškinius (visuomeninės geografijos kryptyje), savarankiškai atlikti natūrinius stebėjimus, dokumentuoti informaciją, pateikti tyrimų ataskaitas, reflektuoti patirtis ir atspindėti paskaitų metu įgytas žinias.
Savanorės Jelizavetos dienos refleksija:
Kraštovaizdžio geografijos mokomoji išvyka prasidėjo 7:00, prie VU Geomokslų instituto. Visos kelionės metu buvo du sustojimai pasistiprinimui prieš ilgą kelią (ryte ir vakare). 9:30 studentai atvyko prie Yglos ežero – vietos tiems, kas mėgsta ramų laiką gamtoje. Yglos ežeras yra apsuptas miškų ir pievų, suteikiančių puikias sąlygas įvairiai faunai ir florai. Ši teritorija taip pat puikiai tinka paukščių stebėjimui, ypač migracijos metu. 10:10 studentai nukeliavo į Žuvinto Biosferos Rezervatą, kurio teritorija apima maždaug 27 000 hektarų, įskaitant pelkėtas teritorijas, miškus ir ežerus. Žuvinto biosferos rezervatas yra didžiausia saugoma pelkė Lietuvoje ir seniausia saugoma teritorija šalyje. Čia galima rasti daugiau nei 3 600 augalų ir gyvūnų rūšių, iš kurių 200 yra saugomos. Kaip ir daugelis pelkių, Žuvintas susiduria su tokiais iššūkiais kaip tarša, buveinių naikinimas ir klimato kaita, kurie gali turėti įtakos jo ekosistemoms. Apsilankę rezervate, studentai 11:35 atkeliavo į Paežerių dvarą, trumpai pasigrožėti apylinkėmis. Praėjus 40 minučių studentai turėjo progą paragauti nacionalinių patiekalų arba pasivaikščioti Kybartuose. Ten jie aptiko Lietuvos katalikų bažnyčios kronikų skulptūrą. Praėjus ilgai pertraukai, būsimieji geografai autobusu nukeliavo iki Vištyčio, kuriame dauguma susidomėjo vietinėmis karvėmis. Vis dėlto, kelionės tikslas Vištytyje – malūnas, kuris buvo pastatytas kaip grūdų malūnas XIX a. bei turėjo reikšmingą vaidmenį vietiniame žemės ūkyje ir ekonomikoje. Malūnas pasižymi tradiciniais dizaino elementais, būdingais tam laikotarpiui, įskaitant medinę konstrukciją ir išskirtinį stogo stilių. Vėliau buvo imtasi pastangų išsaugoti jo istorinę vertę, leidžiančią lankytojams įvertinti jo kultūrinę svarbą. Į Prelomčiškės piliakalnį (paskutiniąją vietovę) VU studentai atvyko 16:20. Jis datuojamas net iki vėlyvojo geležies amžiaus laikotarpio. Prelomčiškės piliakalnis yra neatskiriama Lietuvos kultūros paveldo dalis, atspindinti šio regiono istorinį ir archeologinį turtą. Kelionė po Lietuvos kraštovaizdžius suteikė VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros studentams galimybę tyrinėti išskirtines vietas, kiekvieną šalia nuostabių ežerų. Nuo Yglos ežero iki istorinio Prelomčiskės piliakalnio, šios patirtys praturtino jų žvilgsnį į Užnemunės regiono gamtos grožį ir kultūros paveldą.
Dėkojame Vištyčio regioniniam parkui už turinio kupiną patirtį ekskursijos metu.