2024.09.19

Minėdami Europos kraštovaizdžio dieną, spalio 20-ąją pasimėgaukime plačiais toliais, o antradienį, 2024 m. spalio 22 d. kviečiame aptarti kraštovaizdžio srities aktualijas: saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre, Antakalnio g. 25, Vilniuje gyvai vyks tarpdisciplininis forumas „Kraštovaizdžio horizontai 2024. Europos kraštovaizdžio konvencija ir Lietuva“. Taip pat bus galimybė stebėti nuotolinę transliaciją.

Kviečiame drauge diskutuoti, kaip kinta institucijų, susijusių su Lietuvos kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu ir planavimu funkcijų žemėlapis, kokios sritys vystosi, o kokios – nesulaukia dėmesio, ką tai reiškia mūsų šalies savasčiai, orumui, gyvenimo kokybei ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymui, atsparumui klimato kaitos, dirvožemio derlingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimui miestuose, regionuose ir visoje šalyje.

Forume gilinsimės, kokios yra Lietuvos geoekologinės pusiausvyros tolesnio palaikymo perspektyvos – ką galime padaryti geriau planuodami ir stiprindami gamtinį karkasą urbanistiniame ir agrariniame kraštovaizdyje. Aiškinsimės, kokias galimybes išsaugoti gamtinius elementus ir stiprinti gamtinio karkaso ekologines funkcijas, natūralius procesus atveria gamta paremtų sprendimų taikymas, Europos Komisijos 2023 m. liepos 5 d.  Dirvožemio stebėsenos direktyva ir 2024 m. birželį priimtas Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamentas.

Kalbėsime, kuo Lietuvai naudingas Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimui Europos Tarybos vykdomas Kraštovaizdžio konkursas, kokia yra Lietuvos patirtis su šiuo ir kitais kraštovaizdžio srities konkursais, ką šie renginiai ir apdovanojimai reiškia vietovėms, specialistams ir gyventojams, diskutuosime, kaip paskatinti savivaldybes plėsti žinias, vykdyti, ir plačiau parodyti geriausius kompleksinius savo krašto tvarkymo darbus, atitinkančius Konvencijos tikslus ir reikalavimus.

Forume siekiame išgirsti valstybės įstaigų, savivaldybių administracijų ir saugomų teritorijų direkcijų specialistų, įvairių sričių mokslo atstovų  balsą, sudominti  nevyriausybines organizacijas ir plačiąją visuomenę.

 

Renginį organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas ir Lietuvos geografų draugija.

Prašome registruotis į renginį tuos, kurie planuotų dalyvauti gyvai: registracija.

Dalyvių skaičius ribotas. Apie sėkmingą registraciją pranešime.

Renginio programą pridedame.

Mielai prašome pasidalinti kvietimu su visais, kuriems būtų įdomu ir naudinga sudalyvauti forume.

 

Daugiau informacijos www.vstt.lrv.lt; www.lgd.lt, https://www.chgf.vu.lt/gkk

Kontaktiniai asmenys:

Giedrė Godienė, VU, LGD:

Rasa Jankaitienė, VSTT:

 

Džiaugiamės, kad tai jau antrasis Kraštovaizdžio forumas. 2023 m. Forumo apžvalgą rasite: https://lgd.lt/kokie-siandien-mums-rodosi-krastovaizdzio-horizontai/

Kraštovaizdis yra žmogaus suvokiama vietovė, kurios pobūdį lemia gamtos ir žmogaus veikimas ir sąveika. Tai mūsų visų bendras turtas, visas gyvasis ir negyvasis pasaulis. Jis yra ne tik žmonių, bet ir visų gyvų organizmų gyvenimo ir veiklos terpė. Jis formuoja mūsų pasaulėjautą, savivoką ir kalbinę raišką, saugo istorijos ženklus. Būdamas mūsų žinių, vertybių, gyvensenos atspindžiu, kraštovaizdis yra svarbi tautinės tapatybės ir orumo dalis, už jo būklę ir ateitį atsakome visi.

 

Pripažindama kraštovaizdžio svarbą, jo tikslingos apsaugos ir pokyčių valdymo būtinybę, 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje Lietuva pasirašė, o 2002 m. spalio 3 d. – ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją (įsigaliojo 2004 m.). 2024 m. šį tarptautinį susitarimą yra ratifikavusios 40 šalių. Su Konvencija galima susipažinti čia: https://gamtosknyga.lt/leidinys/europos-krastovaizdzio-konvencija

Nuo 2011 m. kraštovaizdžio – kompleksinį, visuminį teritorijos suvokimo modelį –  taiko ir UNESCO. Pabrėžiama, kad bet kurie reiškiniai ir elementai yra tampriai susiję, todėl pasaulio problemų negalima nagrinėti, spręsti nesuprantant ryšių tarp aplinkos komponentų, tarp žmogaus ir visuomenės, tarp materialių ir nematerialių dedamųjų.

Vienintelis teisės aktas, integruojantis Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas į Lietuvos teisinę sistemą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 patvirtintas strateginis dokumentas – Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, kurio galiojimas baigėsi 2020 m. pabaigoje ir kurio atnaujinimui kol kas trūksta politinės valios ir specialistų sutelkties.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos