Šiandien Geografijos bakalauro studijų programos III kurso studentai drauge su prof. dr. Darijumi Veteikiu, dokt., j. asist. E. Luku Dvilevičiumi ir Geomokslų instituto savanore Agnija Koviazina leidosi į mokomąją išvyką Suvalkijos apylinkėse. 

Išvykos metu studentai mokosi stebėti ir matuoti kiekybinio bei kokybinio pobūdžio gamtinius (gamtinės geografijos kryptyje) ar socialinius reiškinius (visuomeninės geografijos kryptyje), savarankiškai atlikti natūrinius stebėjimus, dokumentuoti informaciją, pateikti tyrimų ataskaitas, reflektuoti patirtis ir atspindėti paskaitų metu įgytas žinias.

Savanorės Agnijos dienos refleksija:

Lankytos vietos suteikia galimybę geriau suvokti Lietuvos istoriją ir gamtos įvairovę, taip pat mėgautis unikaliomis kultūrinėmis patirtimis. Tai buvo neįkainojama išvyka kartu su studentais ir dėstytojais iš Geografijos ir kraštotvarkos katedros.

Su studentais praleidome nepakartojamą dieną išvykdami į Suvalkijos regioną. Pradėjome nuo paslaptingo Varnupių piliakalnio, kuris pasirodė esąs ne tik senovės gintaro kelio dalis, bet ir istorinė šventovė, apipinta tūkstančio metų legendų. Tai vieta, kurioje gyventojai senaisiais laikais atlikdavo religines apeigas.

Toliau kelionė nuvedė į Paežerių dvaro sodybą. Tai išskirtinė vieta, rodanti aukštosios visuomenės gyvenimo būdą ir architektūrinius išskirtinumus. Dvaro sodybą supa gražus parkas. Tai puiki vieta pasivaikščiojimams, poilsiui ir mėgavimuisi gamta. Sužinojome, kad dvaras liudija daug svarbių istorinių įvykių, tokių kaip (I-asis, II-asis pasauliniai karai ir kt.). Šioje vietoje susitikdavo įtakingiausi to meto žmonės ir spręsdavo svarbiausius klausimus. Dvaro parkas iki šiol yra menininkų įkvėpimo erdvė.

Sekantis sustojimas – Kybartų miestelis, esantis netoli Rusijos ir Lenkijos sienos. Vaikštant po miestelį galima pastebėti mišrią architektūrą – senovinius medinius namus, bažnyčią, kitus istorinius pastatus, taip pat ir modernius statinius, kurie prisideda prie šios vietos unikalumo. Vaikščiodama supratau, kad Kybartų miestelis turi ilgą istoriją, glūdinčią kiekviename pastate ir gatvės kampe.

Vėliau su dėstytojais ir studentais apsilankėme Vištyčio regioninio parko simbolyje – Kanapkio vėjo malūne, kurio istoriją ir veikimo principą pristatė Vištyčio regioninio parko darbuotoja, Geografijos ir kraštotvarkos katedros alumnė, geografė Živilė Grimailaitė.

Toliau žygiavome ir pažintį su gamtiniu kraštovaizdžiu tęsėme Vištyčio regioninio parko teritorijoje, Vištyčio ežero pakrante, kurios Lietuva teturi ketvirtadalį (likusi ežero dalis priklauso Rusijai). Viena iš vertingiausių ežero žuvų yra sykas. Ežeriniai sykai natūraliai veisiasi tik trijuose Lietuvos ežeruose: Platelių, Galadusio ir Vištyčio. Šis parkas taip pat yra išskirtinis dėl įvairaus reljefo. Vištyčio regioniniame parke miškai užima apie 50 %. Biologiniu požiūriu didžiausia regioninio parko vertybė yra brandūs plačialapių medžių miškai, ypač ąžuolynai su skroblais ir liepomis.

Mokomąją išvyką vainikavo Rudaminos piliakalnis, nuo kuro atsiveria įspūdingas Suvalkijos reljefas.

Dėkojame Vištyčio regioniniam parkui ir Paežerių dvaro sodybai už turinio kupinas patirtis ekskursijų metu.