Pasaulinis geografų Kongresas Paryžiuje

„Šis kongresas mums rodo, kad geografija gyva ir gyvybinga, o dar svarbiau – progresyvi, novatoriška ir, tiesą sakant, išradinga. Turime panaudoti šias stiprybes ir savo didelius talentus siekdami tvaresnės visų žmonių ir planetos ateities.“

|prof. Michael'as Meadows'as, IGU prezidentas|

2022 metų liepos 18-22 dienomis Paryžiuje, Sorbonos universitete ir Geografijos institute įvyko Tarptautinės geografų sąjungos (International Geographical Union (IGU)) šimtmečio kongresas. Kongrese gyvai susitiko beveik 2100 dalyvių iš 79 šalių, o iš viso dalyvavo daugiau nei 2300 mokslininkų (dalis jų prisijungė nuotoliniu būdu).

Šimtmečio kongrese dalyvavo ir Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė, viceprezidentė dr. Giedrė Godienė, ilgalaikių žemėnaudos/žemės dangos pokyčių vertinimo teminėje sesijoje mokslinį pranešimą "Lietuvos XIX a. žemės dangos rekonstrukcija" skaitė VU CHGF Geomokslų instituto doktorantė Eglė Piškinaitė (vad. prof. D. Veteikis).

Mokslinės diskusijos iš viso vyko daugiau nei 263 sesijose, jas apjungė trys „apskritieji stalai“: „Antropocenas“, „Migrantų planeta“ ir „Atviras mokslas“ ("Anthropocene", "A planet of migrants" and "Open science") ir trys plenarinės konferencijos: „Kosmosas ir negalia“; „Meta geografijos. Ką turime pasakyti pasauliui“ ir „Himalajų kalnai pokytyje“ ("Space and disability"; "Meta geographies. Major divisions to tell the World" and "Himalayan Mountains in Transition").

Keleto mokslinių sesijų apžvalgą pateikia dokt. E. Piškinaitė.

Historical Gis Never Dies: Assessing Innovations And Limits Of Geographic Information System Applied To Historical Geography. Sesijos metu kalbėta apie istorinių žemėlapių įskaitmeninimą, metodus ir rezultatus, technines galimybes. Verta paminėti viena iš unikalesnių tyrimų, tai vietovardžių analizė istoriniuose dokumentuose, žurnaluose, filmuose. Informaciją perkėlus į GIS gaunamas dažniausiai vartojamų vietovardžių žemėlapis - galima analizuoti, ar tas vietovardis visada ten buvo, kada atsirado ir kitus aspektus.

From The Event To The Long Term: Geoarchaeological And Geohistorical Practices And Methods. Pristatyti Istorinės geografijos darbai, daugiausiai susiję su uolienų, dirvožemio, archeologiniais tyrimais. Akcentuota teritorinių lauko tyrimų svarba, pripažįstant, kad vienos teritorijos yra palankesnės istorinei geografijai nei kitos. Diskutuota, ar nedidelių teritorijų analizės rezultatus veiksmingiau interpoliuoti didelio masto teritorijoms ar atvirkščiai, - analizuoti dideles teritorijas, ir gauti ne tokius konkrečius, kompleksinius rezultatus? Lokaliniai tyrimai dažnai apima ir vietos gyventojų apklausas, pavyzdžiui, kaip jie prisimena tą teritoriją anksčiau, ar ketina toliau vykdyti ūkinę veiklą, kurią vykdo, ar naudoja tuos pačius ūkininkavimo metodus ir kt.

Land Use/land Cover Change Driving Forces And Impacts. Daugiausiai tyrimų atliekami analizuojant situaciją vienu ar kitu laikotarpiu, atvaizduojant kiekybinius pokyčius žemėlapyje, diagramose. Analizuojamos ir didelės teritorijos, tiriamos pasitelkiant pažangiausias nuotolinių tyrimų technologijas, ir visiškai mažos, tačiau reikšmingos visame pasaulyje, unikalios teritorijos. Pavyzdžiui, pristatyta situacija po Fukušimos atominės elektrinės avarijos, pasitelkiant daugybę nuotraukų ir vietos gyventojų istorijų iki avarijos ir po jos. Kitame pranešime pristatyta vienos Afrikos genties gyvenamųjų teritorijų, medžioklės plotų situacija, siejant ją su vietinės kalbos reikšmėmis t. y. kaip kai kurie pavadinimai susiję su vykdoma ūkine veikla, vyraujančia augalija.

Long-Term Land Use / Land Cover Changes Evaluation: Towards The Formulation Of General Concepts In Land Use / Land Cover Science. Šioje sesijoje pranešimą skaitė dokt. E. Piškinaitė. Sulaukta įžvalgų, kad darbas unikalus, nes tik keletas valstybių turi tokią senosios žemėnaudos duomenų bazę, siūlyta bendradarbiauti su atitinkama IGU komisija. Kitas pranešimas šioje sesijoje buvo skirtas žemėnaudos ir žemės dangos kaitos tyrimui vienoje iš Šiaurės Korėjos provincijų. Įdomiausia tai, kad pats mokslininkas yra iš Pietų Korėjos ir dėl politinės situacijos tarp šalių negali nuvykti į savo tyrimų teritoriją.

Land Use/land Cover Change Mapping: Data And Methodology. Pristatyti GIS ir nuotolinių tyrimų, daugiausiai kosminių palydovų vaizdų pagrindu vykdomi technologiniai tyrimai.

IGU yra tarptautinė mokslinė geografų organizacija, jungianti viso pasaulio geografus. Jos nariais gali tapti ir kiekvienas profesionalus geografas, ir geografinės organizacijos, kokia yra Lietuvos geografų draugija (LGD). Kongreso metu vyko IGU Asamblėja - susirinkimas, kuris yra svarbiausias šios asociacijos sprendimų priėmimo organas. Buvo patvirtinti IGU pasaulinės veiklos komitetų, regioninių padalinių ir mokslo sričių vadovai, prof. Michael'o Meadows'o, IGU prezidento, ataskaita. Atstovaudama Lietuvą, LGD prezidentė G. Kynė dalyvavo balsavimuose, tarp kurių - Rusijos nacionalinio geografijos komiteto ir Rusijos geografų draugijos pašalinimas iš IGU, tuo pačiu pabrėžiant, kad Rusijos geografai yra kviečiami būti individualiais IGU nariais. Svarstant šį klausimą, “prieš” pasisakė JAE, Kinija, Nigerija, tačiau balsavimas buvo vieningas, susilaikant tik Kinijai.

Paryžiuje tuo pat metu surengti ir regioniniai geografų renginiai, tame tarpe Europos geografų asociacijos (EUGEO) regioninė sesija ir asamblėja. Jos metu EUGEO prezidentui prof. Zoltán Kovács buvo perduotas ir Vengrijos geografams nukeliavo tik ką išleistas 20 Lietuvos geografų penkerių metų darbą vainikavęs Aiškinamasis geografijos terminų žodynas.

2015 regioniniame IGU kongrese bei metinėje asamblėjoje Maskvoje, Rusijoje, dalyvavo LGD prezidentė prof. Dovilė Krupickaitė, kur skaitė pranešimą "Renovation of post-Soviet neighbourhoods of blocks of flats: the demands and attitudes of residents (Case study of Žirmūnai neighbourhood, Vilnius)". 2014 m. regioniniame IGU kongrese ir asamblėjoje Krokuvoje, Lenkijoje, dalyvavo prof. Dovilė Krupickaitė ir prof. Donatas Burneika. 2012 m. Kelne, Vokietijoje, regioniniame IGU kongrese ir asamblėjoje LGD prezidentė prof. Dovilė Krupickaitė skaitė pranešimą "Spatial patterns of demographic devastation in post-soviet state (Lithuanian case)".

Lietuvos geografų draugija, įkurta prof. Kazio Pakšto 1934 m., į tarptautinę veiklą įsitraukė 1936 m., kai LGD delegacijos dalyvavo tarptautinėse hidrologų konferencijose. Nuo 1938 m. LGD buvo atstovaujama tarptautiniuose geografų kongresuose.

1938 m. LGD iniciatyva surengtas pirmasis Lietuvos geografų kongresas. Antrasis, numatytas 1940 metų vasarą, neįvyko dėl sovietų okupacijos.

1989-04-26 neeiliniame suvažiavime, deklaravus pirmosios LGD tęstinumą, buvo atkurta Lietuvos geografų draugija, nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos. Draugijos prezidentu tapo prof. Stasys Vaitekūnas, kuris atstatė narystę Tarptautinėje geografų sąjungoje (IGU).

Lietuvos geografų kongresai vyko 1999, 2014, 2020 metais.

Daugiau apie šimtmečio kongresą Paryžiuje skaitykite.

Parengė Genovaitė Kynė, Giedrė Godienė ir Eglė Piškinaitė