VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros moksliniai interesai apima gamtinių, politinių, socialinių ir ekonominių procesų stebėseną, erdvinę analizę, erdvinių darinių išskyrimo, kiekybinio ir kokybinio vertinimo ir kartografinio vizualizavimo sritis, kraštovaizdžio ir visuomenės pokyčių prognozės, valstybės įvairių sričių regioninės politikos formavimo, šalies ir atskirų teritorijų žemės tvarkymo ir strateginio planavimo optimizavimo klausimus.
Nuo 2017 metų, tęsdami ankstesnius darbus, Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai dėmesį skiria distanciniams kraštovaizdžio, biotopų ir dirvožemio stebėjimams ir erdvinei analizei, tiria kraštovaizdžio ir žemės naudojimo pokyčius, rašo mokslo darbus miesto ir kaimo geografijos, gyvensenos, medicinos ir sveikatos geografijos temomis, atlieka migracijos, depopuliacijos, rinkimų geografijos tyrimus.
VU geografai nuolat tiria ir geriausiai pažįsta Lietuvos kraštovaizdžio charakterį, gamtinių ir žmogaus nulemtų procesų eigą, žino šalies teritorijos kaitos tendencijas, numato perspektyvas, aktyviai pasisako krašto identiteto, ekologinių ir estetinių vertybių išsaugojimo klausimais. Geografijos ir kraštotvarkos katedroje gimė ir buvo praktiškai įgyvendintos Lietuvos saugomų teritorijų tinklo, gamtinio karkaso formavimo idėjos. Geografai išmano nykstančios Lietuvos (mažėjančio gyventojų skaičiaus) problemas ir svariai prisideda aiškindami kultūrinio kraštovaizdžio raidos peripetijas, siekia senųjų vietovardžių išsaugojimo. Jie yra įvaldę šiuolaikines GIS ir distancinių tyrimų technologijas, naudojasi bepiločių orlaivių pagalba surenkama Žemės paviršiaus informacija.
Pastaraisiais metais Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų atliekamais Lietuvos kraštovaizdžio pokyčių ir stabilumo, politinės, kultūrinės, socialinės ir ekonominės teritorinės struktūros tyrimais remiamasi numatant Lietuvos ateities viziją, rengiant svarbiausius nacionalinius erdvės naudojimo – teritorijų planavimo dokumentus (Nacionalinį Kraštovaizdžio tvarkymo planą, Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, saugomų teritorijų planus ir kt.).
VU geografai svariai pasisako demografinių Lietuvos prognozių, gyventojų migracijos, kaimo vystymosi klausimais, yra nepamainomi nustatant rinkiminių apylinkių ribas ir analizuojant rinkimų rezultatus.
Lietuvos geografijos moksle stiprėja distancinių dirvožemio tyrimų, atsinaujinančios energetikos poveikio kraštovaizdžiui, kraštovaizdžio vizualinio vertinimo, miestų žaliųjų erdvių, ekosisteminių paslaugų tyrimų sritys. Geografijos mokslas leidžia visus procesus analizuoti ir vietiniame, ir regioniniame, ir nacionaliniame lygyje, tyrimų rezultatai yra lyginami su pagrindinėmis jų trajektorijomis Europoje ir pasaulyje. Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su visų kaimyninių šalių, Ukrainos, Europos geografijos mokslo centrais, bendri tyrimai, mokslo projektai sieja juos su Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Kanados ir kitų šalių kolegomis.
VU geografai yra tvirti tyrėjai, planuotojai, vizionieriai, jie konsultuoja ne tik įvairiausias valstybės tarnybas, savivaldybes, bet ir ūkininkus, kaip tvariai naudoti žemę ir miškus, padeda mokytojams tobulinti geografijos pamokas, pataria bendruomenėms.
2020 m. VU Geografijos ir kraštotvarkos katedroje dirba 15 mokslo daktarų, tarp kurių 4 profesoriai, 6 docentai. Komandą papildo 5 asistentai, 2 lektoriai, studijuoja 3 doktorantės.