1924.03.28 – 1986.06.19
Lietuvos reljefo, kraštovaizdžio tyrimų ir kraštotvarkos pradininkas.
Alfonsas Basalykas gimė 1924 m. kovo 28 d. Balainių eiguvoje (netoli Jaskonių kaimo, Varėnos rajone). Jo tėvas dirbo eiguliu Varėnos rajono eiguvoje, o motina buvo namų šeimininkė. Nuo 1939 m. gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. A. Basalykas geografijos mokslus Vilniaus universitete baigė 1947 metais, tais pačiais metais pasiliko dirbti universitete – dirbo katedroje laborantu, asistentu, o nuo 1949 m. vyr. dėstytoju.
Didelę reikšmę Lietuvos geografijos mokslui turėjo A. Basalyko išversti fundamentalūs veikalai. Dar studijų metais pradėti versti prancūzo E. Martono „Fizinės geografijos pagrindai“ pasirodė 1948 m., o ruso S. Kalesniko „Bendrosios geografijos pagrindai“ – 1950 m. Daugiausiai dėmesio A. Basalykas savo mokslinės veiklos pradžioje skyrė geomorfologiniams tyrimams. Atlikęs tyrimus visame Nemuno upyne, A. Basalykas 1951 m. parašė ir 1953 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (slėnių sistemos geomorfologinė analizė)“, vėliau, panaudojant reljefo hipsometrijos analizę, sudarė šalies reljefo morfogenetinę charakteristiką, papildė Lietuvos geomorfologinį žemėlapį. 1955 m. apybraižoje „Lietuvos TSR Pietryčių smėlėtoji lyguma“ A. Basalykas pateikė geologinių – geomorfologinių faktų interpretaciją, kai kuriais atžvilgiais besiskiriančią nuo ankstesnių autorių išreikštų pažiūrų. A. Basalykas šeštajame dešimtmetyje pradėjo sudarinėti Lietuvos TSR fizinės geografijos I-ąjį tomą, buvo kai kurių šios knygos skyrių autorius, sudarytojas ir atsakingas redaktorius. Knyga buvo išleista 1958 m., o 1959 m. pažymėta Lietuvos valstybine premija.
A. Basalykas pradėjo tyrinėti kitų mokslininkų dar nepaliestą Lietuvos geografinės sferos dalį – gamtinį kraštovaizdį. Autorius pateikė ir analizavo penkias svarbiausias koncepcijas, įtakojančias sintetinės gamtinės geografijos teoriją. 1965 m. pasirodė vienas svarbiausių profesoriaus A. Basalyko darbų – „Lietuvos TSR fizinė geografija“ II tomas (fiziniai geografiniai rajonai). Pirmą kartą Lietuva buvo labai detaliai išnagrinėta ir suskirstyta fiziniais geografiniais rajonais ir tipologiniais teritorijos kompleksais. Remiantis geologiniais ir geomorfologiniais tyrimais aprašomi tarprajoniniai ryšiai ir paleogeografinė raida. Ši knyga ir buvo 1966 m. apgintos habilituoto geografijos daktaro disertacijos pagrindas. Patys svarbiausi prof. A. Basalyko darbai, manoma, buvo atlikti geomorfologijos srityje. Panaudojant reljefo hipsometrijos analizę buvo sudaryta visa reljefo morfogenetinė charakteristika, papildytas Lietuvos geomorfologinis žemėlapis.
Nuo 1966 m. prof. A. Basalykas daug dėmesio skyrė žmogaus ir gamtos sąveikai, jos padarinių kraštovaizdyje tyrimams. Iš šių tyrinėjimų buvo sudaryta nauja kraštovaizdžio supratimo koncepcija, pavadinta geografine kraštotvarka. Šios idėjos atsispindėjo 1977 m. pasirodžiusioje knygoje „Lietuvos TSR kraštovaizdis“, kur keliami ir nauji uždaviniai geografams. Profesoriaus manymu, pažinimas turi baigtis prognozavimu ir kraštotvarkiniu projektavimu, o to anksčiau geografai nedarė. Už šią knygą prof. A. Basalykui paskirta antroji Lietuvos valstybinė premija. Šioje gausiai paties autoriaus iliustruotoje knygoje jis ne tik aprašo Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę (gamtinius intrazoninius kraštovaizdžius – žemėvaizdžius), tačiau ir aptaria tuometines kraštotvarkos problemas bei siūlo jų sprendimo būdus taikyti prie žemėvaizdžio tipo.
Tuometinė detali Lietuvos kraštovaizdžio analizė buvo atlikta lauko tyrimų pagrindu. Profesorius įrodė geografų studentų lauko praktikų būtinybę, kūrė metodikas. Iki šiol analizuojamos vaizdžios profesoriaus ranka atliktos kraštovaizdžio 3D blok-schemos, naudojamasi jo sukurta landšaftinio profilio sudarymo schema ir kt. Profesoriui A. Basalykui priklauso tipologinių teritorijos vienetų (sudėtingėjimo kryptimi) – facijos, apyrubės, vietovaizdžiai ir žemėvaizdžiai – terminų sekos autorystė. Iki šiol naudojamasi jo įvestu metodu – koduoti kraštovaizdžio arealų savybes didžiųjų ir mažųjų raidžių ir skaičių kodais. A. Basalyko su mokiniais atlikti landšaftotyros darbai buvo svarbūs ne tik tuometinėje Tarybų Sąjungoje, bet ir Europoje – jo sudaryta kraštovaizdžio polistruktūriškumo schema įtraukta į atitinkamas mokymo metodikas Vokietijoje.
1985 m. išleistas originalus profesoriaus darbas – „Žemė – žmonijos buveinė“. Šioje knygoje pateikiami besivystančio vientiso mokslo apie Žemę aspektai, apibendrinamos naujausios žinios apie žmonių gyvenamą planetą. Knygoje pateikia daug mokslo žinių apie Žemę – jos gelmes, paviršių, vandenis, atmosferą, gamtinius kompleksus ir jų bei antroposferos sąveiką.
Profesorius buvo kompleksinių teritorijos tyrimų ir geoekologinių tyrimų pradininkas, pirmasis organizatorius. Su kitais autoriais jis įnešė svarų indėlį į 1984 m. Lietuvos mokslų akademijos Geografijos skyriuje rengtą darbą „Kompleksinės LTSR gamtos apsaugos schemos iki 2000 m. ūkio intensyvinimo sąlygomis“. Šis pirmasis strateginis nacionalinis planavimo dokumentas, patvirtintas 1988 m., atspindėjo kylantį pasididžiavimą savo kraštu, inspiravusį ir Nepriklausomybės Sąjūdį. Šios schemos pagrindu jau nepriklausomoje Lietuvoje buvo suformuotos gamtinio karkaso, saugomų teritorijų sistemos ir daugelis kitų šiandienos aplinkosaugos koncepcijų.
Profesorius A. Basalykas parašė 5 knygas ir daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, tačiau ir ženkliai nusipelnė geografijos studijoms Vilniaus universitete. A. Basalykas skaitė bendrosios geografijos, regioninės geomorfologijos, landšaftotyros, Lietuvos geografijos, paleogeografijos kursus, o geologijos studentams dėstė paleontologijos kursą. Per 36 metų darbo laikotarpį prof. A. Basalykas vadovavo 94 diplominiams darbams. Daugumos jų tematika siejosi su Lietuvos upių slėnių geomorfologine analize. Nemaža grupė jo globotų geografų apgynė kandidatines disertacijas. Nuo 1968 m. iki mirties (1986 m.) prof. A. Basalykas vadovavo Fizinės geografijos ir kartografijos katedrai. 1967 m. tapo Lietuvos geografų draugijos Prezidentu, buvo mokslinių žurnalų „Geografijos metraštis“, „Geologija ir geografija“ redaktorius.
Daugiau apie prof. habil. dr. Alfonsą Basalyką skaitykite J. Miliaus ir R. Prapiestienės sudarytoje prisiminimų knygoje „Geografas profesorius Alfonsas Basalykas“, VU, 2005.