Baltic Polymer Symposium 2019 startas – jau rugsėjo 18
Rugsėjo 18 – 20 dienomis Vilniuje vyks Vilniaus universiteto drauge su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos chemikų draugija organizuojama konferencija – Baltic Polymer Symposium 2019.
Rugsėjo 18 – 20 dienomis Vilniuje vyks Vilniaus universiteto drauge su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos chemikų draugija organizuojama konferencija – Baltic Polymer Symposium 2019.
Herb Landing uolos. Viena iš mokomųjų ekskursijų. Pasitelkus droną ieškota atodangų, Kanada.
Paskutinio VU CHGF Geologijos ir mineralogijos katedros kurso doktorantė Vaida Kirkliauskaitė ką tik grįžo iš visą vasarą trukusios stažuotės Manitobos universitete (Kanada). Su Vaida kalbamės ne tik apie jos vykdomus tyrimus, Lietuvos gelmėse slypinčius lobius, bet ir apie akademinį gyvenimą bei skirtingų šalių mokslininkų darbo įpročius.
FTMC mokslininkai pasaulį nustebino unikaliu atradimu, padėsiančių gydyti nepagydomas ligas. Rugpjūčio mėnesį Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ir ant paties žurnalo viršelio, rašoma pranešime spaudai.
Paraiškos teikiamos iki 2019 metų spalio 25 dienos 24 valandos.
Pretenduoti gali nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pateikę paraišką Lietuvos kartografų draugijai (toliau – LKD).
Rugsėjo 2-10 dienomis Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute lankysis prof. Jason P. Julian iš Geografijos departamento,Teksaso valstijos universiteto.
Chemikas Jonas Bucevičius į Getingeną Vokietijoje išvyko dar 2017 metais. Čia, pasaulinio garso Makso Planko biofizikinės chemijos institute, Nanobiofotonikos departamente lietuvis pradėjo dirbti kartu su Nobelio premijos laureatu prof. S. W. Hell ir dabar vykdo tokius novatoriškus tyrimus, kurių rezultatų nekantriai laukia viso pasaulio mokslininkai. STED tipo mikroskopijos, pasitelkiant stimuliuotos emisijos fenomeną ir 2 lazerių (sužadinimo bei STED) kombinacijos dėka pagaliau galima išvysti iki šiol nematytus struktūrinius elementus tiek fiksuotose, tiek gyvose ląstelėse.