Interviu su VU CHGF Chemijos magistro programos absolventu Mindaugu Gicevičiumi, kurio magistro baigiamasis darbas „Optiškai pH jautrių polianilino sluoksnių sintezė, modifikavimas ir charakterizavimas“ pripažintas geriausiu fizinių mokslų srityje Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotame konkurse.
Plačiajai visuomenei chemija yra žinoma kaip mokslas apie cheminius elementus ir įvairius cheminius junginius. Ar tikrai norint būti chemiku užtenka tik nusimanyti apie cheminius elementus ir gebėti dirbti laboratorijoje?
Sutinku, kad chemijos mokslą sunku įsivaizduoti be cheminių elementų, sudėtingų formulių ir laboratorijų, kuriose darbuojasi žmonės su chalatais. Įvairių cheminių junginių grupių ir cheminių reakcijų išmanymas bei sugebėjimas dirbti laboratorijoje yra būtinas, kaip ir kruopštumas, atidumas bei analitinis mąstymas. Visgi, norint būti išties puikiu šios srities specialistu, būtina kūrėjo gyslelė.
Chemija - tai mokslas ne tik apie tai, kas yra, tačiau, svarbiausia, chemija yra ir apie tai, kas galėtų būti. Studijų bei mokslinių tyrimų metu stengiamės pažinti ir suprasti gamtos padiktuotas cheminių virsmų taisykles, dėsningumus bei nubrėžtas ribas. Visa, kas tarpsta tarp šių ribų, yra erdvė pasireikšti chemiko talentui ir kūrybai. Kaip kompozitoriui duotas ribotas skaičius natų, taip chemikui prieinamas ribotas kiekis cheminių elementų. Ir tik nuo jo išmonės priklauso, kokia melodija bus užrašyta ir kaip ji suskambės.
Ar visada svajojote savo ateitį sieti su chemija?
Nors chemija domino nuo mažų dienų, o ir mokykloje, prasidėjus chemijos pamokoms, jose sekėsi tikrai neblogai, sprendimą studijuoti šį mokslą priėmiau gana spontaniškai. Pasirinkti šias studijas padėjo tiek mokymasis neakivaizdinėje jaunųjų chemikų mokykloje „Pažinimas“, tiek Chemijos fakultete (Chemijos fakultetas nuo 2016 m. lapkričio 14 d. tapo Chemijos ir geomokslų fakultetu) jau studijuojantys draugai iš mano miesto. Gyvenimas ir įdomus tuo, kad neretai jis nuveda ten, kur net neplanavai atsidursiąs, mano atveju – VU Chemijos ir geomokslų fakultete.
Grįžkime į VU CHGF, kokie jūsų prisiminimai iš šio fakulteto?
Prisiminimų yra labai įvairių. Tikrai džiaugiausi, kad fakultete studentams yra atviros mokslinės laboratorijos, kas, mano nuomone, yra didelis privalumas, nes kuo daugiau laiko chemijos studentas gali praleisti laboratorijoje, betarpiškai pažindamas savo tyrimų objektą, tuo daugiau jis gali nuveikti. Paveikslėliai, knygų ar straipsnių skyriai ne visuomet geba pilnai perteikti supratimą, kurį gali gauti laboratorijoje eksperimentuojantis chemikas.
Taip pat galiu pasidžiaugti, kad fakultetas neužveria kelio į tobulėjimą, suteikia galimybę ir skatina įgauti studijų patirties, įgyjamos už fakulteto ribų. Studijų mainų, praktikų ir kitų įvairių galimybių durys studentams yra atviros, tereikia atrasti drąsos ir turėti iniciatyvos jomis pasinaudoti.
Prakalbot apie praktiką. Šiuo metu yra labai populiari „Erasmus+“ programa, ar teko dalyvauti?
Erasmus+ programoje dalyvavau net keturis kartus, du iš jų – magistrantūros studijų metu. Pirmiausiai atlikau keturių mėnesių stažuotę Linšiopingo Universiteto Organinės elektronikos laboratorijoje, antrąją – Vokietijoje, Freiburgo mieste, kompanijoje, užsiimančioje spausdintinės elektronikos vystymu, gamyba ir komercializavimu. Pasinaudoti Erasmus+ programa ir vykti į šias stažuotes buvo vienas geriausių studijų metu priimtų sprendimų, nes tai buvo tikrai naudinga ir vertinga patirtis, sėkmingai praplėtusi tiek mokslinį, tiek kultūrinį akiratį bei leidusi pažinti daugybę nuostabių žmonių.
Papasakokite, kokie tolimesni planai/iššūkiai laukia?
Šiuo metu, prieš imdamasis naujų iššūkių, esu padaręs pertrauką, tačiau galvoju apie doktorantūros studijas. Iššūkių laukia dar tikrai daug, nes ir svajonių yra ne mažiau. Planai mėgsta tylą, o, kaip ir minėjau, gyvenimas neretai nuveda ten, kur iš pradžių nesitikėjai, todėl šįkart pasinaudosiu galimybe patylėti.