2025 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkų inicijuotas klimato forumas „Vilniaus prisitaikymas prie klimato kaitos sukeltų pavojų: ekstremalios liūtys ir miesto tvindymas”, kur gamtinių nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones Vilniuje įvairių sričių specialistai analizavo drauge su gyventojais.
Tai tarptautinio mokslinio projekto „The HuT“ (The Human-Tech Nexus - Building a Safe Haven to cope with Climate Extremes, liet. “Žmogus ir technologijos – kuriant saugius būdus tvarkytis su ekstremaliomis klimato sąlygomis”) renginys. Europos HORIZON projektu, be kitų tikslų, siekiama skleisti informaciją apie tarpdisciplinines gamtinės rizikos valdymo priemones ir metodus, sukurti socialiai priimtiną adaptacijos prie klimato ekstremumų priemonių rinkinį, tinkamą skirtingiems Europos regionams.
Renginio metu ekspertai iš Lietuvos ir užsienio skaitė pranešimus, o vėliau nacionaliniai ir municipaliniai sprendimų priėmėjai, planuotojai, vandentvarkos, kultūros paveldo specialistai, bendruomenių atstovai ir mokyklų mokiniai drauge su mokslininkais diskutavo ir patys ieškojo galimų gamtinių nelaimių rizikos mažinimo sprendimų Vilniuje.
Doc. dr. Gintautas Stankūnavičius (Vilniaus universitetas) pristatė „The HuT“ projekto tikslus ir veiklas bei supažindino su kritulių intensyvumo kaita Vilniuje. Apie 2024 m. spalio 29 d. Valensijoje, Ispanijoje vykusį ekstremalų liūčių sukeltą potvynį sužinojome iš dr. Adria Rubio-Martin (Valensijos Politechnikos universitetas, Ispanija).
Vilniaus miesto veiklas, susijusias su prisitaikymu prie kintančio klimato pristatė klimato kaitos ekspertė dr. Dovilė Karlonienė („Neutralus klimatui Vilnius“), UAB Grinda Tvarumo ir priežiūros grupės vadovė Ieva Stanienė ir šios įmonės aplinkosaugos ekspertas Rokas Vanagas. Dr. Viktorija Mačiulytė (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) perskaitė bendrai su dr. G. Stankūnavičiumi ir dr. G. Godiene (Vilniaus universitetas) parengtą pranešimą apie viešuose žiniaskalidos pranešimuose minimus Vilniaus miesto tvindymo atvejus 2013–2024 m., dėl jų patiriamus nepatogumus ir žalą vilniečiams. Europos ir Viduržemio jūros klimato kaitos centro mokslo darbuotoja Kristina Viršilaitė (CMCC, Italija) pademonstravo Vilniaus istorinio centro bandomojoje teritorijoje atliekamą hidraulinę kritulių poveikio drenažo sistemai analizę.
Įtraukiųjų diskusijų metu buvo ieškoma, kaip pasirengti ir įveikti ekstremalių liūčių sukeliamas tvindymo problemas Vilniuje. Įvertinant galimus klimato kaitos pokyčius, buvo nagrinėjama, kokie šių gamtinių nelaimių rizikos mažinimo sprendimai yra galimi ir priimtini, tariamasi, kokių situacijų turime išvengti, prie kokių ir kaip - prisitaikyti, o taip pat - kaip, atsižvelgiant į numatomas rizikas, reiktų keisti miesto paviršinių nuotekų infrastruktūrą, urbanistinio planavimo ir projektavimo praktikas, įveiklinti miesto gamtinį karkasą, taikyti gamta paremtus sprendimus ir kt.
Šešiose grupėse diskutuodami 40 žmonių išgrynino miesto tvindimo problemas sprendžiančių priemonių sąrašą, kuriame buvo paminėti tokie svarbūs aspektai kaip gamtinių teritorijų, paviršių apsauga ir teritorijų žalinimas, automatinių meteorologinių parametrų matavimo stočių tinklo plėtra, vandens tvarkymas ten, kur jis iškrenta, atsisakant nuvedimo, laidžių dangų vystymas, paviršinių nuotekų sistemos atnaujinimas, akumuliacinių talpyklų įrengimas, paviršinių ir buitinių nuotekų sistemų atskyrimas, edukacija, teisės aktų keitimas ir kt.
Siekiant kurti klimato duomenimis grįsto projektavimo rekomendacijas, mokslui svarbu žinoti įvairių suinteresuotų šalių nuomonę, išsiaiškinti socialines priimtinumo ribas, galimą pakantumą gausių liūčių sukeltiems poplūdžiams ir miesto tvindymui Vilniuje. Tam grupėse buvo diskutuota, kiek dažnai ir kokiu mastu būtų priimtinas įvairaus intensyvumo eismo gatvių, kiemų, istorinio saugomo senamiesčio, viešųjų erdvių ir kitų svarbių miesto teritorijų užtvindymas.
Daug diskutavę ir naujų įdomių pažinčių užmezgę dalyviai pabaigoje reziumavo, kad labai kompleksiškas lietaus vandens tvarkymo problemas aptarti su skirtingą patirtį, kompetenciją turinčiais žmonėmis buvo įdomu ir svarbu, tai praplėtė akiratį. Tankiai užstatyti miestai turės prisitaikyti prie klimato kaitos, teks keisti politiką, teisės aktus, skirti papildomą finansavimą, taikyti moksliškai pagrįstus planavimo sprendimus ir sistemingai planus įgyvendinti. Nemažiau reikalinga, kad savo pastangas sujungtų, daugiau bendradarbiautų, keistųsi žiniomis, duomenimis skirtingos sritys, mokslas ir gyventojai.
Apie „The HuT“ projektą: https://www.chgf.vu.lt/mokslas/projektai/tarptautiniai-mokslo-projektai/projektas-hut