Praktika Čekijoje, stažuotės Taivane, Lenkijoje ir Prancūzijoje – tai tik dalis mokslinių Vilniaus universiteto (VU) doktoranto Andriaus Pakalniškio kelionių, leidusių įgyti patirties tarptautinėse laboratorijose, dirbti su mokslininkais iš viso pasaulio ir publikuoti ne vieną mokslinį straipsnį. Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas teigia, kad stažuotės užsienyje turėjo didžiulę įtaką jo moksliniam tobulėjimui, naujų tyrimo metodų išbandymui ir tarptautinėms pažintims, atvedusioms iki bendradarbiavimo projektuose.
Dėl VU suteikiamų tarptautinės patirties galimybių – universitetų užsienyje svarstyti neprireikė
Mokykloje A. Pakalniškiui geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, todėl jis ilgai nesvarstęs pasirinko Chemijos studijas VU Chemijos ir geomokslų fakultete ir dėl šio sprendimo nesigaili: „Jau beveik 10 metų esu šioje srityje, baigiau bakalauro, magistrantūros studijas ir dabar studijuoju doktorantūroje. Prie šių pasirinkimų smarkiai prisidėjo nuolat skatinanti ir draugiška bendruomenė, palaikanti naujas mokslines idėjas, ir universiteto suteikiamos tarptautinės patirties galimybės – užsienio universitetų svarstyti neprireikė.“
Studijų metu aktyviai dalyvavęs „Erasmus“ mainų programoje doktorantas sako, kad tai buvo neįkainojama patirtis, skatinanti išeiti iš komforto zonos, ugdanti savarankiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Ypač įsimintinos buvo pirmosios kelionės. „Kai vykau mainų į Čekiją, nebuvo taip lengvai prieinamo interneto, kaip dabar visoje Europoje. Pamenu, mane pasitiko žmogus, kurį aš mačiau pirmą kartą gyvenime, padėjo nusigauti į bendrabutį, o už priėmimo stalo sėdėjo moteris, visiškai nekalbanti angliškai“, – apie pirmąjį įspūdį pasakoja A. Pakalniškis.
Nepaisant pasitaikančių iššūkių, ryšiai, užsimezgę diskutuojant su profesoriais ir kolegomis, nenutrūko – A. Pakalniškis su kolega, drauge dirbusiu mainų Čekijoje metu, bendrauja ir įvairiausius mokslinius tyrimus atlieka iki šiol. Be to, išvykus mainų, laisvalaikis gali būti itin turiningas – galima keliauti ir tyrinėti šalį.
„Savaitgaliai „Erasmus“ mainų metu dažnai būdavo laisvi, galima buvo daug ką veikti. Tai buvo nauja patirtis, per keturis mėnesius Praha tapo vienu mėgstamiausių pasaulio miestų, kuriuos teko aplankyti. Todėl visa kelionė buvo naudinga, įgijau labai teigiamos patirties ir moksliniu požiūriu, kadangi universitetas labai aukšto lygio, ir asmeniškai, kadangi patyriau naują kultūrą, keliavau, susipažinau su naujais žmonėmis“, – sako VU doktorantas.
Tinkamai planuojant, laiko užtenka viskam
Kalbėdamas apie studijų ir mainų išvykų derinimą A. Pakalniškis sako, kad visa tai suderinti ir išlaikyti gerus studijų pasiekimus nėra sudėtinga, nes daugelyje bakalauro studijų programų praktikos yra privaloma studijų dalis, tačiau kur jas atlikti, dažnai priklauso nuo paties studento pasirinkimo.
„Po trečio kurso galime turėti keturis mėnesius praktikos – du vasarą ir du pirmus mėnesius rudens semestre. Aš taip ir padariau, šį laiką išnaudojau „Erasmus“ praktikai užsienyje. Ten pasidariau nemažai darbų, surinkau reikiamus duomenis, iš kurių galiausiai grįžęs parašiau kone visą savo bakalauro darbą. Gaila, magistrantūros metu buvo karantinas ir planai išvažiuoti paskutinį semestrą rašyti magistro darbo į Portugaliją neišdegė“, – prisimena chemikas.
Pasak A. Pakalniškio, doktorantūroje, kai nebėra paskaitų, susiderinti planus išvykti dar lengviau, o atsitraukus nuo įprastų veiklų, kai esi užsienyje, taip pat nesunku susitelkti į mokslą: „Prancūzijoje jau popiet būdavau baigęs dienos darbus ir galėdavau įsitraukti į kolegų projektus, užsiimti kuo nors nauju, bendrauti su žmonėmis. Tad nuo išvykų pagal mainų programas mokslas tikrai nenukentėdavo, priešingai – tik praturtėdavo.“
Tarptautinės patirties svarbą A. Pakalniškio mokslinėje karjeroje įrodyti nesunku – chemiko doktorantūros studijų metu publikuota net 20 mokslinių straipsnių, o prie pirmojo straipsnio prisidėta dar bakalauro studijų pabaigoje. Būtent tarptautiniai ryšiai ir kolegos iš užsienio universitetų padėjo pasiekti tokį rezultatą: „Prie straipsnių prisidėjo bendraautoriai, tikrai to nepadariau vienas. Konferencijoje Italijoje susipažinau su mokslininku, su kuriuo netrukus išleisime vieną straipsnį, aktyviai dirbame su kolege iš Ukrainos, kuri atlieka teorinius skaičiavimus kristalinių medžiagų mėginiams, su Vokietijos mokslininkais porą kartų vykau į Berlyną atlikti žemos temperatūros sinchrotronų difrakcijos tyrimų, kuriuos pasitelkę bandėme išanalizuoti medžiagų struktūrinius virsmus.
Bendradarbiauju ir su kolegomis iš Prancūzijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Taivano. Svarbu megzti pažintis ir nesėdėti vietoje – kol lauki vieno straipsnio pataisymo, dirbi prie kito, jau turiu dar du, kurie yra pusiau parašyti. Stengiuosi daryti, ką galiu tuo metu, jei, pavyzdžiui, negaliu atlikti reikiamų tyrimų ar laukiu indėlio iš kitų.“
Ateities planuose – tolimesni žemynai ir podoktorantūros studijos
Pasak A. Pakalniškio, visos išvykos leido išmokti ko nors naujo. Pirmoji stažuotė Čekijoje – savarankiškumo, drąsos siūlyti savo idėjas. Net keli vizitai Lenkijoje – kitokio požiūrio į mokslą, skirtingų mokslinių problemų sprendimo būdų. Teko įveikti ir viešojo kalbėjimo baimę, rengiant darbų pristatymą. Bet labiausiai įsiminė stažuotė Taivane karantino laikotarpiu: „Ten žmonės mėgsta ilgai sėdėti laboratorijoje ar savo biure, todėl tekdavo ir pačiam ateiti anksti ryte, o išeiti jau vėlai, sutemus, 20–21 val. vakaro. Vis dėlto įgijau neįkainojamos mokslinės patirties ir naujų kolegų.“
Naujausioje stažuotėje Prancūzijoje A. Pakalniškis turėjo progą išmėginti naujus prietaisus ir pagilinti žinias apie struktūrinę analizę, apie magnetines medžiagų savybes, kurių ypač trūko, o pristatant savo tyrimo duomenis – išgirsti įvairių patarimų, kaip išspręsti kilusias problemas. Dėl šios naudingos patirties ir baigęs doktorantūros studijas chemikas planuoja ieškoti bendradarbiavimo bei naujų patirčių podoktorantūros stažuotėje.
„Svarstau ir apie Europą, ir apie Ameriką, ir apie Azijos šalis, dar nesu tikras, kur norėčiau stažuotis, nes dabar daugiausia minčių kelia disertacijos rašymas, o idealaus varianto paieškos užima laiko. Vis dėlto nebūtinai mūsų galvoje idealus variantas būna geriausias, reikia būti atviriems. To palinkėčiau ir būsimiems studentams – išlaikykite egzaminus, kad ir kaip dabar tai atrodo sunku, įstokite studijuoti ir kuo greičiau eikite į laboratoriją, atraskite savo vietą, kurioje malonu dirbti, ir tiesiog nebijokite sakyti, kad kažko norite, naudokitės visomis galimybėmis“, – linki VU doktorantas A. Pakalniškis.