VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geologijos mokslo krypties dr. Ieva Lekstutytė, vos daugiau nei prieš savaitę sėkmingai apsigynė daktaro disertacijos darbą tema: „Reljefą sudarančio vidurinio pleistoceno moreninio smulkaus grunto savybių įvertinimas“. Mokslininkės pasirinkimas studijuoti geologiją kilo iš noro būti arčiau gamtos ir domėjimosi biologija. Doktorantūros studijas paskatino tęsti aplinkinių palaikymas ir noras gilintis į mokslinius tyrimus. Šiandien ji gali didžiuotis puikiais rezultatais – apginta daktaro disertacija, kurios tema aktuali Vilniaus statybų sektoriuje.
Bendruomenė, palaikymas ir meilė mokslui
Iš mažo miestelio kilusi I. Lekstutytė geologija domisi jau nuo vaikystės, kaip pati sako, visi vaikai būna arčiau žemės taipogi visa tai lydėjo simpatija gamtai. Baigus mokyklą I. Lekstutytės galvoje sukosi mintys apie norą išvykti: „Na, kadangi buvau iš mažo miestelio, norėjau išvažiuoti kuo toliau, nes mano sesuo jau buvo išvykusi į Vilnių. Tada pamačiau tokias studijas, tuo metu jos vadinosi aplinkos hidrogeologija ir geoinžinerija. Tuometinis studijų aprašymas mane sužavėjo, jei gerai pamenu, susisiekiau su žmogumi, kas ten studijavo. Visada žinojau, kad rinksiuosi ką nors iš gamtos mokslų.“
Anot pašnekovės, studijų metu nedidelė studentų grupė skatino bendruomeniškumą ir lengvą perėjimą iš bakalauro į magistro studijas, viskas vyko natūraliai. I. Lekstutytė toliau tęsė magistrantūros studijas Chemijos ir geomokslų fakultete, artima aplinka ir geri rezultatai vedė pirmyn: „Tada buvo natūralu, kad tie, kas baigė bakalaurą, tęsė studijas magistrantūroje. Visi buvome labai artimi, paskaitas vedė žinomi dėstytojai. Kadangi bakalauro studijų baigimo rezultatai mane džiugino, buvo toks jausmas, kad reikėtų tęsti toliau.“, – prisimena geologė.
Magistrantūros studijų metu I. Lekstutytė dalyvavo Erasmus mainų programoje, šiuo laikotarpiu mokslų daktarė ypatingai džiaugiasi, kadangi kelionėje susipažino su žmonėmis, kurių istorijos ir pasirinkimai įkvėpė tolimesniame moksliniame kelyje. Pasirinkimą tęsti studijas doktorantūroje lėmė ne tik geri rezultatai magistrantūroje, bet ir aplinkinių palaikymas, skatinimas judėti toliau. I. Lekstutytė doktorantūros pasirinkimo nesiekė tapti mokslininke, viskas klostėsi natūraliai.
Sėkmingai apginta daktaro disertacija ir ateities planai
Pasak I. Lekstutytės, disertacijos temos pasirinkimą lėmė patogi vieta, moksliniame darbe tiriamas gruntas buvo būtent Vilniaus rajone. O apskritai, aplink Vilnių kuriasi didžiausi pastatai, priimami sudėtingesni geotechniniai sprendimai. Mokslų daktarė savo darbe siekė naujovių: „Niekas nebuvo rašęs apie šio amžiaus gruntus, na, mes kaip ir turime taisykles, tačiau jos taikomos visiems. Aš norėjau ištirti, ar mes galime taikyti tas bendrąsias taisykles, norėjau atrasti ką nors naujo ir pasiūlyti rinkai. Mano pasirinkimas buvo susietas su tuo, ko mums reikia šiandien. Šis darbas būtų aktualus būsimiems projektams statybų sektoriuje.“, – mokslinio darbo perspektyvomis dalinasi I. Lekstutytė.
VU mokslų daktarė prisimena pirmą kursą doktorantūroje, kurio metu studentams dažniausiai pasiūloma tema, tačiau tuo metu dar praktiškai nesupranti, ką darysi ir ką norėtum daryti ateities perspektyvoje. Tačiau dabar, I. Lekstutytė sako suprantanti, kas jai labiausiai įdomu ir kokiu keliu nori toliau eiti.
„Per tuos 7 metus supratau, kokios temos man tikrai būtų įdomios, ką aš norėčiau padaryti, rašydama darbą supratau, kokios informacijos man trūko. Norėčiau išpildyti savo sugalvotas temas, galbūt sukurti ką nors drauge su studentais. Dabartinis tikslas įvykdyti susikurtus tikslus kas man įdomu per artimiausius pora metų, žinoma, jie būtų labiau susiję su mokslu.“, – sako I. Lekstutytė.
Geras specialistas visada ras vietos geologijoje
Anot I. Lekstutytės, pagrindinės geologijos sritys yra dvi: klasikinė geologija, labiau susijusi su paleontologija, žemės vystymu ir inžinerinė geologija, kurioje dažniausiai tiriami gruntai, naudojami pastatams. Pasak geologės, paklausiausia profesija – inžinieriai geologai, tačiau apskritai, gerų specialistų visada trūksta: „Mes dažnai sakome, kad mums tų specialistų užtenka, bet visada trūksta gerų specialistų. Pas mus nėra labai daug vietų, bet nesvarbu, kiek žmonių bebūtų, tų gerų visada reikės. Daugelis mąsto – baigiau bakalaurą, daugiau niekas neprašo, kam man mokytis. Tačiau mokytis reikia dėl savęs, kad būtum geras specialistas, o karjeros galimybės atsivers būnant savo srities žinovu. Tam, kad turėtum galimybę dirbti su sudėtingesniais objektais, projektais, gautum įdomesnes užduotis, svarbu augti ir tobulėti, įgyti pasitikėjimą. “
Būsimiems studentams I. Lekstutytė pataria atsiverti ne tik mokslui, bet ir asmeniniam tobulėjimui. Pati geologė atvirauja, kad per visus studijų metus išmoko daug įvairių dalykų, geriau analizuoti ir sisteminti informaciją, tvarkingai cituoti šaltinius ir formatuoti tekstą, tačiau akcentuoja labai svarbų dalyką – asmeninį tobulėjimą. „Netgi tos pačios geologijos studijos nėra vien tik apie mokslą, jos skatina tavo asmeninį augimą, bėgant laikui pastebi savo tobulėjimą, kritišką vertinimą, o galbūt atlaidesnį požiūrį. Mokslai, manau, augina tave iš vidaus, tuo metu turi būti savarankiškas ir pasitikintis savimi. “