Lietuvos ir Taivano ryšiai pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjo žiniasklaidoje. Viešojoje erdvėje buvo aptarinėjamos įvairiausios temos: nuo Taivaniečių atstovybės atidarymo diplomatiniame pasaulyje sukelto triukšmo iki investicijų ir bendrų projektų, vykdomų bendradarbiaujant abiem šalims. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) chemikai su taivaniečiais bendradarbiauja jau per 15 metų, o Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva sako, kad labiausiai kartu dirbti padėjo ne politiniai, o asmeniniai ryšiai.
Draugystės pradžia – laimėtas mokslinių tyrimų projektas
„Viskas prasidėjo prieš maždaug 15 metų nuo laimėto Lietuvos, Latvijos ir Taivano projekto. Kartu su latviais ir prof. Thomu Chung-Kuang Yangu iš Taipėjaus technologijos universiteto parengėm paraišką ir laimėjom 3 metų trukmės projekto konkursą. Į projektą įėjo bendri tyrimai, kelionė, susitikimai – nuo to viskas prasidėjo ir iki šiol nesibaigė,“ – sakė prof. A. Kareiva.
Pasak jo, dėl šio užsimezgusio bendradarbiavimo ir draugystės daugelį metų tęsėsi nuolatinis bendras darbas, buvo publikuojami bendri moksliniai straipsniai, per 15 studentų gavo finansavimą dalinėms studijoms ir podoktorantūros stažuotėms įvairiuose Taipėjaus universitetuose.
„Dabar, atidarius atstovybę, įvyko sujudimas ir aktyvumas padidėjo. Taivano Lietuvos-Latvijos šaukimai vyksta kasmet, mokslininkai dažniau laimi projektus ir išvyksta. Kitų bendradarbiavimas gal nutrūksta ir tiek, o mes jį tęsiam. Vėliau net kolegos iš FTMC (Fizinių iš technologijos mokslų centras) perėmė šį traukinį, ir irgi bendrauja su taivaniečiais: visur moksle ryšiai yra asmeniniai ir tai labai svarbu. Jei žmonės susitinka ir jiems tinka ir tematika, ir biolaukai, tada bendradarbiauja. Jei ne – tai ne,“ – pasakojo dekanas.
VU garbės daktaras Thomu Chung-Kuang Yangas iš Taivano technologijos universiteto
Politiniai sprendimai įtakos neturėjo
2021 m. Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, ši valstybė žiniasklaidoje buvo ne tik dažnai linksniuojama, bet ir aptarinėjamos tokio žingsnio ateities perspektyvos Lietuvai. Tačiau paklaustas, ar šis sprendimas kaip nors paveikė mokslininkų santykius, prof. A. Kareiva sakė, kad didelės įtakos jiems tai neturėjo.
„Man asmeniškai niekas nepasikeitė – kaip bendravau intensyviai iki tol, taip bendraujam ir dabar. Rudenį gavau garbės profesoriaus įvertinimą iš Taipėjaus technologijos universiteto, bet jau turėjau jį trims metams skirtą ir anksčiau, gavau ir dabar antrą kartą trims metams. Tai yra laikinas apdovanojimas: tu turi teisę lankytis universitete, tau nemoka atlyginimo, bet gali ten būti, eiti į bibliotekas, dalyvauti veiklose. Tai toks įvertinimas, kad esi savas, skiriamas už atliktas pareigas ir nuopelnus,“ – pasakojo dekanas.
Tačiau, pasak jo, pačiame Taivane nuotaikos šiek tiek pasikeitė: „ir Lietuvos vėliavų daugiau pamatai, ir žmonės bent jau žino, kurioj pusėj yra ta Lietuva. Bet, aišku, tie, su kuriais bendraujam, jau seniai žino, kas mes. Profesorius T. Yangas Vilniuj buvo kokius 6 kartus, čia stažavosi ir jo doktorantai, pats yra apdovanotas kaip VU garbės daktaras. Dabar Taivane jis yra mokslo reikalų prorektorius, tad galbūt atsivers dar didesnės galimybės vykti stažuotis studentams. Jie taip pat labai aktyviai bendrauja su alumnais – daug projektų ir veiklų finansuoja alumnai, jie palaiko glaudų ryšį.“
Pasak profesoriaus, taivaniečiai į Lietuvą žiūri palankiai, džiaugiasi bet kokiu bendradarbiavimu, o prie jo prisijungia vis daugiau Taivano universitetų: „Garbės profesoriaus diplomą gavau tik tarp kitko, bet šiaip nuvykęs skaičiau paskaitas universitetuose, kuriuose nesu buvęs – nacionaliniame Taipėjaus edukologijos universitete ir National United University. Su Taipėjaus edukologijos universitetu dabar pasirašinėjam bendradarbiavimo sutartį, kurią jie inicijavo, procesas jau eina į pabaigą. Su Taipėjaus technologijos universitetu baigiame rengti bendros doktorantūros reglamentą. Užmezgus ryšį ir su naujais universitetais jis išlieka.“
Tarptautinio garbės daktaro apdovanojimas prof. A. Kareivai, skiriamas 3 metams
Į Rytų Aziją – semtis patirties iš aukščiausio lygio mokslininkų
Į Taivaną nuvykę VU chemikai doktorantai, mokslininkai ir kiti stažuotojai vyksta į mokslines grupes, kuriose sintetina ir tiria naujas medžiagas, pavyzdžiui, pasižyminčias ypatingomis optinėmis savybėmis, liuminescencines medžiagas, šviestukus, fosforus, magnetines medžiagas, fotochemines medžiagas, kurios naudojamos vandens skaidymui siekiant gauti vandenilį ne elektrolizės būdu, o skaidant fotochemiškai, taip pat biomedžiagas kaulų implantams.
Pasak prof. A. Kareivos, Taivane mokslo lygis yra labai aukštas, o mokslininkai turi labai glaudų ryšį su verslu. „Vis bandom mokytis, grįžtam, o čia to verslo mažai, ir patys sukurti nemokam. Ten ir valstybė yra sudariusi geras sąlygas kurtis naujiems verslams: jei neklystu, apie 70 % BVP sukuria smulkiosios įmonės. Ir visi mokslininkai, profesūra ten turi ryšį arba yra sukūrę savo įmones. Pavyzdžiui, ruošiasi pensijai, sukuria savo įmonę, išėję į pensiją toliau joje dirba – jie labai verslūs žmonės.“
Anot jo, nors Lietuvą ir Taivaną skiria didelis atstumas, šios Azijos šalies kultūra nėra atšiauri: „ Į Japoniją kažkodėl žmonės nori važiuoti, o kultūra vis tik nedaug skiriasi. Kadangi Taivanas buvo okupuotas Japonijos, jie okupavę statė infrastruktūrą, universitetus. Žmonių mentalitetas irgi artimas japonams. Jų režimas nebuvo kraugeriškas, kaip SSRS Lietuvoje, tad jų istorija kiek kitokia.“
Prof. A. Kareiva