Chemijos ir geomokslų fakultete šiuo metu pažįstamas kaip dekanas, prof. Aivaras Kareiva iki užimdamas dabartines pareigas nemažai nuveikė ir mokslo srityje. Be daugelio pasiekimų moksle, parašytų knygų ir nuveiktų visuomeninių darbų, šiemet prof. A. Kareiva švenčia ir savo mokslinės ir pedagoginės veiklos 40-metį.
Iš Lazdijų kilęs prof. A. Kareiva dar mokykloje susidomėjo chemija, tad stojo studijuoti Vilniaus universitete. 1989 m. jis apgynė chemijos mokslų disertaciją „Jonselektyvių elektrodų, naudojamų cinkui ir variui nustatyti cianidiniuose tirpaluose, kūrimas ir tyrimas“ (vadovai - prof. O. Petruchinas ir prof. R. Kazlauskas).
Neilgai po to, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė laimėti finansavimą stažuotėms į pasaulyje pripažintus universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir laboratorijas. Todėl jau 1993-1994 m. prof. A. Kareiva vyko stažuotei į Helsinkio universitetą, profesoriaus Lauri Niinisto vadovaujamą laboratoriją, o po metų vėl išvyko stažuotei į profesoriaus Lars Kilborg vadovaujamą Arrenius laboratoriją Stocholmo Universitete.
Šiose laboratorijose prof. A Kareiva kūrė naujus daugiakomponenčių metalų oksidų sintezės metodus bei tyrė kietafazes reakcijas. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į zolių-gelių metodą: kai reikiamų metalų druskos bei kompleksuojančių organinių junginių priedai ištirpinami vandenyje, susidaro sudėtingas kompleksinis zolis, šis iš lėto išgarinamas, iki susidaro gelis, kuris iškaitinamas iki mišraus oksido. Taikant šį metodą, galima pasiekti geresnius kontaktus tarp zolio komponentų, paskutinę - iškaitinimo stadiją atlikti žemesnėje temperatūroje ir gauti tolygesnės struktūros mišrius oksidus, negu kaitinant kietų komponentų mišinį. Šiuo metodu susintetinti mišrus itrio bario, gyvsidabrio bei legiruoti lantanoidų jonais analogai.
Dar 1995 m., kai kelionės į JAV atrodė tik svajonė, prof. A. Kareiva laimėjo „Fullbright“ fondo konkursą ir išvyko dirbti į profesoriaus Andrew R. Barron vadovaujamą laboratoriją Harvardo universitete. Stažuotės metu aliuminio oksido keramikai gauti buvo pasiūlytas naujas modifikuotas zolių-gelių sintezės būdas, kuriuo galima mažiausiomis sąnaudomis susintetinti pereinamaisiais metalais ar lantanoidais legiruotą aliuminio oksidą. Stažuočių metu atlikti moksliniai tyrimai ir gauti eksperimentiniai rezultatai buvo apibendrinti 1998 m. habilitaciniame darbe „Daugiakomponentės metalų oksidinės sistemos: sintezė zolių-gelių metodu ir charakterizavimas“, 2000 m. Aivarui Kareivai buvo suteiktas Vilniaus universiteto profesoriaus vardas, o bendradarbiavimas su JAV mokslininkais nenutrūko iki šiol.
Be kitų įspūdingų kelionių ir laimėjimų, prof. Aivaras Kareiva laimėjo Japonijos (JSPS) fondo stipendiją ir kaip vizituojantis profesorius 2019-uosius metus praleido Kiūšiū universitete (Fukuoka) profesoriaus Kunio Ishikawa vadovaujamoje laboratorijoje. Pagrindinis beveik metus trukusios stažuotės tikslas buvo sukurti naujos kartos biokeraminių medžiagų technologiją, kuri sumažintų uždegimų ir implanto atmetimo tikimybę. Profesorius džiaugiasi jau ne vienus metus trunkančiu bendradarbiavimu su mokslininkais iš Japonijos. Anot jo, tai labai atsakingi ir pasižymintys aukšta darbo kultūra tyrėjai.
Profesorius Aivaras Kareiva – lengvai bendraujantis ir mokslinę draugystę branginantis mokslininkas, jo bendradarbiavimo kolegų ir vizitų sąrašas tikrai didelis ir kasmet ilgėjantis. Profesoriaus Aivaro Kareivos ir jo mokslinės grupės narių mokslinių tyrimų rezultatai leido sukurti naujus ir išvystyti žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu) sintezės metodus. Naujoms medžiagoms sintetinti profesoriaus Aivaro Kareivos mokslinė grupė pasiūlė ir ištobulino „minkštosios chemijos“ zolių-gelių, zolių-gelių degimo, nusodinimo, hibridinius, solvoterminius ir kitus metodus, o bendrame profesoriaus Aivaro Kareivos mokslo darbų sąraše yra virš 930 mokslinių darbų. Pasiekti rezultatai leido parengti savarankiškai ir su Lietuvos kitų mokslo institucijų bei užsienio universitetų mokslininkais sėkmingas paraiškas moksliniams projektams. Už neorganinių medžiagų sintezės metodų tyrimą, tobulinimą ir taikymą profesorius apdovanotas Lietuvos mokslo premija net du kartus: 2004 m. ir 2021 m.
Profesorius Aivaras Kareiva – ne tik aktyvus mokslininkas, bet ir puikus mokytojas. Jau šių metų gale profesoriaus vadovautų ir apgintų daktaro disertacijų skaičius pasieks net 40, o jo išleistos knygos mokiniams sulaukė didelio susidomėjimo visoje Lietuvoje.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto bendruomenė didžiuojasi aktyviu mokslininku, mokytoju, vadovu ir profesoriumi Aivaru Kareiva, tad linkime kuo didžiausios stiprybės ir kūrybinės sėkmės!