Jau ne vienerius metus pasaulio šalys diskutuoja apie klimato kaitą kaip apie globalų iššūkį. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai sutaria, kad tai – problema, veikianti kiekvieną gyvenimo sritį. Todėl, siekdami pažvelgti į klimato kaitą ir klimatosaugą iš įvairių pusių, VU Geomokslų instituto klimatologai kviečia į plačiajai visuomenei skirtą konferenciją „Klimatosaugos briaunos“.
Temos – nuo komunikacijos iki psichologijos
Visuomenės požiūris į klimato kaitą – vienas iš esminių veiksnių siekiant keisti vartotojų įpročius ir skatinti priimti pokyčius, vykdomus kovoje su pasauliniu atšilimu. Tad švietimas, komunikacija, įvairūs visuomeniniai procesai yra svarbi mokslininkų ir visuomenininkų analizuojama tema.
„Dabartinėse mokymo programose klausimui apie klimato kaitą skiriama tikrai nepakankamai dėmesio, nors jį galima nesunkiai integruoti ir į daugelį mokomųjų dalykų, ne tik į gamtos mokslus ar geografiją, kaip dauguma pirmiausia įsivaizduoja. Klimato kaitos tema gali būti puikiausiai pristatoma per pilietiškumo, istorijos, etikos, dailės (kitų metų – teatro, fotografijos, muzikos), užsienio kalbų pamokas ir net matematikos, informacinių technologijų, kur klimato kaitos kontekstas gali būti naudojamas užduotims / uždaviniams spręsti“, – sako Lietuvos geografų draugijos prezidentė, konferencijos pranešėja Genovaitė Kynė.
Organizatorių teigimu, labai svarbu ieškoti būdų, kuriais būtų galima integruoti klimato kaitos temą ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime, kelti klausimus, kaip įtikinti klimato kaitos skeptikus, kaip sprendžiant vieną krizę negilinti kitų, kas yra žaliasis smegenų plovimas (angl. greenwashing) ir kaip jį atpažinti. Todėl įvairių sričių pranešėjai žada susiburti į diskusiją, kuri padės ieškoti šių problemų sprendimo.
Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemas
Gamtos, aplinkos, klimato apsaugos problemos dažnai suprantamos kaip mokslininkų ir visuomenininkų rūpestis. Vis dėlto, anot VU Klimato kaitos grupės atstovų, tai paliečia mus visus įvairiausiose srityse nuo energetikos, maisto pramonės iki tokių socialinių iššūkių kaip pilietiniai karai ir jų sukeliama migracija ar skurdas.
„Klimato kaitos problema nėra sustabdoma spragtelėjus pirštais. Į jos sprendimą turi įsitraukti tiek politikai, tiek verslas, tiek plačioji visuomenė. Todėl net ir mažoms šalims labai svarbu yra kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų, nes mus supančia aplinka galime pasirūpinti tik mes patys“, – sako vienas iš renginio organizatorių, VU Geomokslų instituto klimatologas prof. Egidijus Rimkus.
Todėl, siekiant paskatinti diskusiją, kaip spręsti klimato kaitos problemą įvairiapusiškai, organizuojamas renginys yra atviras plačiajai visuomenei, svarbius klausimus jame analizuos ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl gyvai dalyvauti norintys svečiai kviečiami registruotis čia.
Konferencija vyks penktadienį, lapkričio 4 d., nuo 9.30 val. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilniuje, taip pat bus transliuojama VU Chemijos ir geomokslų fakulteto „Youtube“ kanale.
