Vakarų pasauliui vis intensyviau taikantis prie klimato pokyčių, žmonės daugiau domisi gamta. Ne išimtis ir verslas, įvairiais būdais siekiantis kuo labiau sumažinti CO2 emisijas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovo Kęstučio Šetkaus teigimu, gyventojai vis dažniau ieško tokių duomenų apie orus, kurie anksčiau paprastai domindavo tik specialistus. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta profesionalaus kompleksiško požiūrio į tvarumą ir kovą su klimato kaita.
Žmonės vis dažniau domisi gamtiniais rodikliais
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo interneto svetainėje pateikia įvairiausius gamtinius duomenis – nuo oro, vandens telkinių temperatūros, vandens lygio, vėjo krypties iki žaibų išlydžių ar net miškų gaisringumo pavojaus.
„Šiuo metu kiekviename telefone rasite orų programėlę. Neįsivaizduoju, kokią dar programėlę turi visi žmonės. Iš to, kuo jie domisi hidrometeorologijos tarnybos portale, matome, kad žmonės ėmė norėti ne tik paprastos prognozės, bet ir labai detalaus vertinimo. Jeigu anksčiau nerūpėdavo, koks šiuo metu vėjas ir ką tai reiškia, dabar įdomūs duomenys yra labai konkretūs, susiję su daugiau faktorių. Todėl ir meteorologo darbas tampa sudėtingesnis“, – pasakoja LHMT vadovas.
Pasak jo, LHMT gauna daug užklausų iš startuolių, norinčių kurti įvairias programėles, kuriose visiškai nėra mūsų įprastų prognozių: „jiems reikia skaičių – statistikos, ypač susijusios su oro tarša, kritulių kiekiu ir pan. Kitose šalyse netgi populiaru tapo gyventojams padovanoti oro taršos matuoklius, kurie, prisijungus prie Wi-Fi, siunčia aktualius duomenis iš įvairių sričių nacionalinėms tarnyboms. Pavyzdžiui, Vilnius pasižymi tuo, kad turi 3000 termometrų, prijungtų prie Wi-FI šilumos tinkluose, daugiabučiuose.“
Tokiu atveju meteorologo užduotimi tampa nuspręsti, ką su tais duomenimis daryti, kaip galima juos interpretuoti. O gyventojams įdomu atsidarius programėlę matyti individualią informaciją savo buvimo vietoje ir jie jos nori labai detalios: „žmonėms įdomu, ar buvo šilčiausia diena, ar prieš 3 metus toj vietoj lijo. Nebe tiek rūpi, ar išvis lyja, o kiek milimetrų kritulių iškrenta. Atrodo, tokie niekiniai skaičiai, bet žmonėms įdomu ir tokią informaciją jie daugiausia peržiūri“, – pasakoja K. Šetkus.
Jo teigimu, gerąja prasme į tvarumo pusę žmones paveikia ir įvairios rinkodaros kampanijos, tačiau jas vertinti reikia atsargiai: „čia kaip ir su Vilniaus pievų šienavimu – tik po keleto metų galėsim matyti, ar tai naudos davė, ar nedavė. Bet kokiu atveju, siekiant tvarumo reikia aiškiai atlikti analizes, negalima tiesiog emociškai sugalvoti dalykų. Apie tvarumą dabar kalba kas tik nori, bet turėtų kalbėti meteorologai arba klimatologai, kurie turi ekspertinę nuomonę, pateiktų specialistų įžvalgas.“
Pasak jo, meteorologas turėtų įvesti ir šalto proto – kai kurie reiškiniai, pavyzdžiui, gausus lietus ar sniegas, yra normalūs, tik žmonės apie juos linkę pamiršti ir nurašyti kaip anomalijas.
Lietuvoje pervertiname savo šalies mažumą
Anot K. Šetkaus, klimatologija, meteorologija ir hidrologija Lietuvoje tikrai turės proveržį: „pats dėl to čia atėjau dirbti iš inovacijų srities.“
Požiūris, kad maža šalis globaliu mastu nieko negali pakeisti, jo teigimu, yra pervertintas: „jame yra dalis tiesos. Bet mums labai tinka posakis „veik lokaliai, galvok globaliai“. Mes kartais pervertinam savo mažumą. Pavyzdžiui, Liuksemburgas labai aktyviai integruoja Europos Žaliąjį kursą, nors už Lietuvą yra mažesnis ir gyventojų skaičiumi, ir teritorija.“
Lietuvoje toks pavyzdys, ties kuriuo galėtume padirbėti, galėtų būti potvyniai: kadangi didelių potvynių Lietuvoje nėra ir nėra didelės rizikos, jie ilgai buvo pamirštas dalykas. O šiuo metu yra nemažai gyvenamųjų rajonų potvynių zonų, kuriose buvo pamiršta, kad reikia skaičiuoti žalą ir tam tikrus rodiklius.
„Dabar, kur Alytuje buvo paplauti pastatai, aiškiai matėm, kad lietaus vandens pralaida ten yra tiesiog per maža. Reiškia, ne lietaus kiekis kaltas, o niekas nepaklausė specialisto arba, greičiausiai, pataupė statybose“, – komentuoja K. Šetkus.
Kaip institucija LHMT bendradarbiauja ir su bankais – visi bankai šiuo metu jau turi klimato specialistus. „Jie vertina klimato rizikas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pavyzdžiui, jei duodamos paskolos ilgam laikui, tarkim, 40 metų, vertinama, ar po 20 metų tam tikros teritorijos klimatinė situacija nepablogės, ar nėra su tuo susijusių finansinių rizikų, – sako K. Šetkus, – meteorologai pasižymi tuo, kad dirba su dideliais kiekiais duomenų, todėl jie tampa labai populiarūs ten, kur yra didelės duomenų suvestinės – jie supranta, ką reiškia dideli duomenys ir skirtingų formatų duomenys – skirtingi šaltiniai, rinkimo metodai ir pan. Bet Lietuva to dar iki galo nesupranta.“
Prisitaikyti prie „žaliųjų“ pokyčių padės profesionalai
Vakarų pasauliui priimant vis daugiau „žaliųjų“ sprendimų, darančių didelę įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui, itin svarbu, kad jie būtų paremti faktais ir duomenimis. Anot K. Šetkaus, XXI amžiuje apskritai sunku įvertinti, kas yra profesija, o meteorologus mes vis dar įsivaizduojame senoviškai.
„Meteorologo profesija labai keičiasi – jie dirba jau nebe tik hidrometeorologijos tarnyboj, oro uostuose arba jūrų uoste, ar kokioj meteorologinėj stotelėj. Meteorologas iš esmės tampa labai tarpdisciplininis žmogus, kurio žinias galima pritaikyti tiek šiuolaikinėj meteorologijoj, tiek kitose srityse. Viskas pasaulyje šiuo metu sukasi apie klimato kaitą. Niekas neįvertina, kiek ta profesija ateity bus patraukli“, – sako K. Šetkus.
Jis ironizuoja, kad dažnai žmonės labai mėgsta skaičiuoti europinius pinigus. Tačiau maždaug kas trečias būsimo laikotarpio ES paramos euras eis į Žaliąjį kursą. „Aišku, tai bus ir infrastruktūra, kiti pirkimai, tačiau bet kuriuo atveju atsiras ir specialistų poreikis, kurie išmano, kaip tą pertvarką atlikti. Man asmeniškai patinka, kad pas mus dirbti atėję žmonės supranta didelius duomenų srautus, sąsajas tarp jų, kas yra labai svarbu“, – pabrėžia pašnekovas.
Anot jo, iš neseniai jo aplankytos Olandijos Lietuvoje galėtume pasimokyti drąsos: „pas mus ypatingai meteorologai, klimatologai save per kukliai ir per savikritiškai vertina. Taip pat ypatingai reikia tobulinti užsienio kalbų įgūdžius, nes tai tampa globalia profesija, bendruomene, kuri keičiasi informacija. Bet taip pat reikia drąsos, kad žmonės mus girdėtų.“
K.Šetkaus teigimu, Vakaruose į klimato specialistų nuomonę atsižvelgia įvairiuose lygmenyse dirbantys žmonės: „Olandijoje net ir stojančiųjų į šiuos mokslus skaičius per 5 metus išaugo 5 kartus, nes klimato kaita gerokai pastūmėjo domėjimąsi meteorologija, hidrologija, klimatologija ir pan. Dabar ten šie mokslai yra madingi. Pas mus apie tai dar mažai kalbama, bet, manau, po 10-15 metų tai bus viena populiariausių profesijų. Visur reiks meteorologų ar klimatologų, nes visose srityse bus reikalingas klimato krizės vertinimas.“