Kovo 26 d. Pakruojo rajone esančiame Žeimelio miestelyje po daugiau kai po 30 metų nuo idėjos gimimo atidengtas paminklas Teodorui Grotusui. Paminklo atidengimo data sutapo ir su 200-osiomis mokslininko mirties metinėmis.
Paminklą sukūręs skulptorius Kęstutis Balčiūnas sakė, kad tai buvo jo diplominis darbas dar prieš 35 metus. Stengdamasis atkurti, kaip T. Grotusas atrodė, skulptorius tyrinėjo archyvų medžiagą, tam laikmečiui būdingas madas, krašto istoriją. Daug metų Lietuvoje ir užsienyje eksponuota gipsinė skulptūra galiausiai buvo išlieta iš bronzos ir iniciatorių dėka atidengta Žeimelyje.
Prof. habil. dr. A. Kareiva
VU Chemijos instituto direktoriaus prof. Aivaro Kareivos teigimu, T. Grotusas iš tiesų buvo genijus, pralenkęs laiką: „atrodo, kad T. Grotuso likimas išnykęs, bet iš tikrųjų jį nuolat prisimena šiuolaikinis mokslas. Jis pirmasis paskelbė elektrolizės teoriją, bandė aiškintis, kodėl vyksta šis procesas. Kai kuriais istoriniais laikotarpiais jo teorijos pamirštamos, tačiau vėliau jos vis iš naujo prisimenamos ir prie jų vis grįžtame, jas tyrinėja tiek Vilniaus universiteto, tiek viso pasaulio mokslininkai. Jei tais laikais jau būtų buvusi Nobelio premija, T. Grotusas už savo pasiekimus neabejotinai būtų jos laureatas.“
Mokslininkas laikomas Maiklo Faradėjaus ir Alberto Einšteino įkvėpėju, pirmasis pasaulyje pasiūlė elektrolizės teoriją. Jo atminimas įamžintas Pakruojo rajono savivaldybės, Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondo ir privačių rėmėjų lėšomis.
