Vyto Markevičiaus nuotr.
Šių metų sausį pasirodęs Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto geografų sudarytas „Aiškinamasis geografijos terminų žodynas“ jau spėjo sulaukti ir įvertinimo – už lietuvių kalbos puoselėjimą „Sraigės“ apdovanojimu jo autorius pagerbė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Kaip kilo mintis parengti tokį leidinį ir kokiu tikslu geografai ryžosi susisteminti savo srities terminiją pasakoja žodyno redaktorė prof. Dovilė Krupickaitė.
Iš kur kilo poreikis parengti žodyną? Kam jis skirtas?
Visų pirma reikia pasakyti, kad tokio akademinio žodyno net ir nebuvo. Buvo mokyklinis, krantotyros žodynai, dar šiokių tokių specializuotų žodynų, bet rimto žodyno, kuriame būtų galima susisteminti visą lietuvišką geografinę terminologiją, nebuvo. Pavyzdžiui, mano pažįstama grožinės literatūros vertėja labai laukė, kada galės žodyną įsigyti, nes dirbant nuolat kyla klausimų. Jis yra keturkalbis: lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Dabar jau galvojame, kad būtų gerai buvę įtraukti ir prancūzų, ir galbūt ispanų, ar netgi kinų kalbas. Mes patys universitete tarpusavyje kažkaip išsiaiškindavome tuos terminus. Bet, pavyzdžiui, mokyklose mokytojai jautė trūkumą, kaip vaikams ką pasakyti teisingai, dažnai ir visuomenėje kyla klausimų, kaip ką pavadinti. Būtent Genovaitei Kynei – dabartinei Lietuvos geografų draugijos prezidentei, kuri yra dirbusi ir leidykloje, ir dirba mokytoja, ir kilo idėja išleisti tokį žodyną. O Lietuvos geografų draugija šitam darbui pasitelkė daugiausia Vilniaus universiteto mokslininkus – jų indėlis čia virš 90 proc. darbo.
Išskirtinis žodyno bruožas – pagrindinių kraštotvarkos terminų įtraukimas. Kuo tai yra ypatinga?
Tai yra daugiau būtent lietuviškosios kraštovaizdžio geografijos, kraštotvarkos mokyklos terminologija. Šita mokykla prasidėjo jau nuo mūsų profesoriaus Alfonso Basalyko, o jo mokiniu tapęs prof. Paulius Kavaliauskas ją išplėtojo į konstruktyviąją pusę, tad visas skyrius skirtas būtent kraštovaizdžiui ir kraštotvarkai. Kraštovaizdis žmonėms kartais būna sunkiai suvokiamas, bet jis suintegruoja viską: per kraštovaizdį atsispindi tiek žemės, tiek žmogaus raiškos joje visuma, jis integruoja tai, kas sukurta žmonių, ir kas kilę iš gamtos. Bet dažnai apie jį mažiau šnekama, nes jis yra sudėtingesnė struktūra, negu, pavyzdžiui, atskirai miestas, kalnai, reljefas ar pan. Todėl aš manau, kad jį išskirti yra svarbu. Ši sudėtingesnė dalis labai reikalinga tam, kad galima būtų racionaliai tvarkyti mūsų kraštą, pasiekti gamtos ir žmogaus veiklos darnos ir įgyvendinti tvaraus vystymo principus. Tai yra į viską pasižiūrėti apjungus tiek, žmogaus interesus, tiek aplinkosaugą, ekologinius dalykus ir tuo pačiu ekonominę veiklą. Žodyne šie dalykai įvardinti, apibrėžti ir, reikia tikėtis, kad bus naudojami.
Tarp kitko, kraštovaizdžio terminas yra pasiūlytas geografų, prof. A. Basalyko. Anksčiau būdavo sakoma „landšaftas“ arba dailėje – „peizažas“. Tada „landšaftą“ iš vokiškos terminologijos būtent geografai išvertė į „kraštovaizdį“, šį terminą priėmė ir kraštovaizdžio architektai. Bet tai nėra klaida – visi trys žodžiai yra apie tą patį. Jeigu kraštovaizdis atliepia ir žmonių, ir gamtos interesus, jisai visada bus harmoningas, gražus, ir viskas bus darnu.
Kokie pagrindiniai kriterijai, atrenkant terminus žodynui? Greičiausiai dar daug ką būtų buvę galima įtraukti...
Tikrai taip, atrinkti buvo labai didelė problema, nors jų ir taip įtraukėme labai daug, apie 3,5 tūkstančio. Aišku, visų pirma savo terminus siūlė skyrelių autoriai – savo srities specialistai, ekspertai. Bet po to buvo bandyta žiūrėti sistemiškai. Tai yra, kiek ir koks terminas kuria geografijos mokslo karkasą, ir kiek jis jau yra tiktai papildantis. Ir jau tiktai tada, kai buvo atrinkti visi fundamentalūs terminai, buvo žiūrėta, kokie kiti būtų svarbesni, aktualesni, kuriais dar vertėtų žodyną papildyti. Tai buvo mokslinio redaktoriaus pagrindinis darbas, tuo pačiu ir nuolatinė diskusija su autoriais, su specialistais. Realiai tai – didžiulis laukas įvairių terminų, besisiejančių su kitomis sritimis, pavyzdžiui, su geologija, urbanistika, sociologija, informatika.
Galbūt galima tikėtis ir elektroninės žodyno versijos, kurią būtų galima papildyti, lengviau atnaujinti?
Šių terminų surinkimas buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) finansuotas projektas. VLKK darbą pirmiausia finansavo dėl to, kad tie terminai atsidurtų terminų banke, todėl buvo finansuotas būtent terminų parengimas. Bet mūsų idėja buvo, kad terminai ne tik atsidurtų terminų banke, bet kad išeitų ir leidinys. Kai mes nutarėme leisti, sužinojome, kad terminų bankas bus atnaujintas tiktai tuomet, kuomet terminai jau bus galutinai suderinti knygoje. Tad ši medžiaga yra paruošta ir galbūt dar šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje atsiras terminų banke. Tikėtina, kad po kažkurio laiko bus išleista ir skaitmeninė žodyno versija.
Apskritai žodyno teksto parengimas truko beveik trejus metus. Dar po to – tvirtinimas, taisymas. Paskui buvo šiokia tokia pauzė dėl leidybos. Buvo didelis klausimas, už kieno lėšas žodyną išleisti ir kaip išleisti. Ir kaip tik VLKK šį pavasarį paskelbė projektą, o tuomet viskas labai greitai susitvarkė. Per tą pusmetį ir išleidome žodyną, nes praktiškai visas tekstas jau buvo parengtas. Tiesiog reikėjo to paskutinio impulso.
Kaip jums, kaip ne lingvistei, apskritai sekėsi toks darbas – sudarinėti žodyną?
Man tai yra įdomu dėl to, kad daug ko teko išmokti apie terminus, terminų darybą. Mums labai padėjo terminologė dr. Albina Auksoriūtė. Tikrai visi dirbo labai nuoširdžiai, ir vertėjų labai didelis indėlis. Praktiškai tai nebuvo vien vertimas – reikėjo atrasti atitikmenis kitose kalbose. Gal tai nebuvo kūryba, bet tai buvo tikrai didelis darbas surasti tuos atitikmenis. O su terminologija tai dirbome visi ir manau, kad išmokom, kas termine turi būti pirmas, kas antras, kas yra apibrėžtys ir kaip jas formuluoti. Mokymasis vyko intensyvus, bet, manau, mokslinės kalbos kultūroje visi patobulėjome, ir tas džiugina. Galų gale galime studentams perduoti tokius dalykus, nes tai yra profesinės kalbos kultūra, kuri yra svarbus profesionalumo ženklas.
„Aiškinamąjį geografijos terminų žodyną“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, „Vaga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.