Nanomedžiagų chemijos bakalauro absolventas ir chemijos magistrantas Algimantas Kaminskas studijų kryptį rinkosi daug nedvejodamas ir sako, kad savo sprendimo nei kiek nesigaili. Anot jo, renkantis studijas reikėtų koncentruotis į tai, kas labiausiai domina, o studijų metai padės nuspręsti, kur galima save realizuoti.
Esi baigęs nanomedžiagų chemijos bakalaurą, dabar esi chemijos magistrantas. Kuo tave taip patraukė chemija?
Dar mokykloje, kai mokiausi, mane labai žavėjo fiziniai mokslai. Man jie sekėsi labai gerai, ir chemija buvo vienas iš tų mokslų, kur ne tiktai gauni sausos teorinės informacijos, bet ir praktinio pobūdžio pritaikymą: gali žinias panaudoti, realiai kažką ištirti, pažiūrėti, pačiupinėti savo rankomis. Kadangi dar patiko fizika, tai ir pasirinkau nanomedžiagų chemiją. Tai – ganėtinai tarpdiscipliniškas mokslas, kuris jungia ir chemiją, ir fiziką.
Kas studijų metu patiko labiausiai? Galbūt kažkas įsiminė ar buvo netikėto?
Man pačiose studijose ne tiek buvo netikėta, kiek patiko tai, kad jos duoda labai didelį spektrą visokių dalykų: organinė, neorganinė, chemija polimerai ir panašios sritys. Ir tu realiai gali viską po truputį pačiupinėti, kol galiausiai pats supranti, į kokią sritį nori gilintis toliau. Tai man tikrai labai patiko. O kas nustebino... Kai kurie dėstytojai galbūt nustebino savo nuoširdumu ir bendravimu, labai šilta atmosfera. Atėjus tiesiai iš mokyklos kai kam būna šioks toks šokas, kad dėstytojas su tavimi sveikinasi, neperša nuomonės, siūlo diskutuoti. Šia prasme tarp mokinių ir mokytojų yra didesnis atotrūkis.
O kas tuomet buvo sudėtingiausia?
Organinė chemija (šypsosi). Įdomus dalykas, bet ji yra kebli. Jeigu jau domiesi, ji tave įtraukia, sudomina. Aš asmeniškai į tai, kas ne taip gerai sekasi, kažkaip ir atlaidžiau žiūriu. Kadangi su ja neplanuoju sieti tolesnių darbų, tai pagrindinių žinių ir užtenka.
Už savo baigiamąjį bakalauro darbą tema „Fermentinio gliukozės biologinio jutiklio kuro elemento biokatodo kūrimas ir tyrimas“ gavai apdovanojimą. Kaip nusprendei, apie ką nori rašyti?
Trečiam kurse mes pagal savo interesus renkamės katedras, ir tam tikros katedros siūlo tam tikras temas. Kai rinkausi katedrą, žiūrėjau, koks dėstytojas kokius siūlo dalykus, ir rinkausi, kas man yra patogu, įdomu ir į ką norėčiau toliau gilintis. Galiausiai bakalaurinio darbo temą suderinau su savo vadove.
Kaip dabar reaguoja žmonės, kai prisistatai, kad tavo specialybė – chemikas?
Pirmiausia žmonės pašaržuoja, kad gaminsi narkotikus, bombas, prisimena „Breaking Bad“ ir panašius dalykus. Ir kartais būna labai juokinga, kaip žmonės tą chemiko darbą įsivaizduoja. Jiems atrodo, kad pas mus laboratorijos krūvomis viskuo nukrautos, viską padaro aparatai. Ir jeigu ateina kas nors iš šalies pažiūrėti, kaip dirbam, tuomet stebisi, kad čia beveik nieko nėra. Realiai patys chemikai, patys žmonės sukuria visą produktą, tyrimą. Nėra taip, kad ateini, papilstai medžiagas, jos sprogsta, šnypščia ir iš to gimsta tyrimas. Todėl žmonėms kartais būna toks kultūrinis šokas, nes prisižiūrėjusiems filmų gali atrodyti, kad viskas vyksta visai kitaip.
Ar pačiam buvo abejonių dėl studijų krypties pasirinkimo? Galbūt turėtum kažkokių patarimų moksleiviams, kurie dar tik svarsto apie chemijos studijas?
Abejonė būna visada. Būna ir visokių patarėjų, kurie sako, kad su chemija galbūt nepasieksi kažkokių aukštumų, ar kad sunku įsidarbinti. Mano praktiškas patarimas būtų toks: jeigu jau vis tiek galvoji apie chemiją, vadinasi, ji tau yra įdomi, ir jeigu tau tas dalykas yra įdomus, tu vis tiek rasi jame savo vietą. O dėl to, ką sako kiti... Dažniausiai daug kas visko prišneka nelabai gilindamiesi, kaip yra iš tikrųjų. Per studijų metus mes išmokstame gerai atsirinkti informaciją, ją sisteminti, logiškai apdoroti. Man prieš stojant irgi daug kas sakė, kad nei darbą rasiu, nei ką pasieksiu. Bet kai studijuoji ir jau dirbi laboratorijoje, imi matyti ir perspektyvas, susirandi pažinčių. Tuomet pasirodo, kad galimybių yra gerokai daugiau, negu galvojai iš pradžių.