Birželio 9 d. fakulteto taryba kartu su rektoriumi ir jo komanda rinkosi į posėdį, skirtą aptarti galimą Chemijos ir geomokslų fakulteto atskyrimą bei naujo akademinio kamieninio Geomokslų padalinio sukūrimą. Posėdį ir diskusiją moderavo doc. dr. Gintaras Žaržojus.
Fakulteto dekanė prof. dr. Aldona Beganskienė pradėjo posėdį neslėpdama bendruomenės nusivylimo reorganizacija bei kėlė klausimus, kodėl taip galėjo atsitikti ir ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų, o organizacinė struktūra būtų lankstesnė, atliepti gyvenimo realijas.
Geomokslų instituto direktorius prof. dr. Egidijus Rimkus jai antrino teigdamas, kad susijungimas nepasiteisino, nes pristabdė Chemijos instituto raidą bei neišsprendė Geomokslų instituto problemų. Be to, skiriasi ir jų tyrimų sritys, o asmeniniai moksliniai kontaktai per susijungimo metus neperėjo į platų mokslinį bendradarbiavimą. Prie to prisideda ir tradicijų skirtumas: neturint daug sąlyčio taškų mokslinėse srityse bei dirbant skirtingose erdvėse, naujų tradicijų kurti nepavyksta. Atsiskyręs Geomokslų institutas galėtų efektyviau padėti įgyvendinti VU strateginę viziją tapti „žaliu“ universitetu bei lyderiu sprendžiant žaliojo kurso problemas. Tačiau siekiant šių tikslų būtina sutelkti specialistus, juolab, kad žaliasis kursas yra nebe tik gamtinis, bet ir socialinis projektas.
Prof. Ričardas Makuška taip pat minėjo darbuotojų motyvacijos kritimą bei pridėjo, kad po sujungimo fakultetas tapo autsaideriu, nuolat turi skolų. Įkūrus 2 padalinius chemikai galėtų atstatyti buvusį identitetą, o Geomokslų instituto darbuotojams tai būtų galimybė jį kurti, ypač įgyvendinant žaliąjį kursą universitete. Chemijos instituto direktorius prof. habil. dr. Aivaras Kareiva pridūrė, jog 61 Chemijos instituto darbuotojai, t.y. 100% kolektyvo, raštiškai pasirašė norintys atsiskyrimo.
Į fakulteto bendruomenės pasisakymus taip pat reagavo ir universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Pirmiausia jis pasidžiaugė, kad fakultetas atsižvelgė į VU strateginį tikslą būti lyderiu įgyvendinant žaliojo kurso tikslus. Tačiau tam yra svarbus potencialo atpažinimas bei būdai, kaip jį plėtoti. Augimui šiuo metu trūksta jaunųjų tyrėjų ir tarptautiškumo, mokslo komercializavimo. Chemikai čia irgi turi potencialą – žaliąją chemiją.
Komentuodamas fakulteto problemas rektorius teigė, kad priėmimas į Geomokslų instituto studijų programas yra stabilus, tačiau krenta pasirinkimų kiekis. Vienas universiteto siekių padaryti chemijos brandos egzaminą svarbesniu padėtų spręsti viso fakulteto studentų kieko problemą. Be to, fakulteto skolos universiteto atžvilgiu nėra didelės, jas padengti padeda centriniai rūmai, o skatinant bendras veiklas galima biudžetą paversti teigiamu. Bendradarbiavimo potencialą rektorius įžvelgė mokslo ir studijų tarptautinimo, mokslo komercinimo bei žaliosios darbotvarkės plėtojimu visose srityse. Rektorius taip pat pasiūlė dar kartą susitikti ir kartu apsvarstyti fakulteto strateginį planą. Potencialo dviem fakultetams šiuo metu nėra, todėl geriausia išeitis būtų įvertinti galimybes ieškant esminių sprendimų.
Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė atsiskyrimo argumentus pavadino emociniais bei pritarė rektoriui, kad detaliau susidėliojus strateginius planus alternatyvus – vieno fakulteto – variantas galėtų gerai funkcionuoti. Universiteto kancleris Nikita Ananjevas pateikė ir finansinių argumentų: šiuo metu yra daug aktyvių projektų chemijos srityje. Mažesnis kiekis studentų bei grįžimas prie atskirų padalinių finansiškai efektyvus nebūtų. Keičiantis finansavimo struktūrai žaliasis kursas yra pagalba siekiant išlaikyti dabartinius projektų tempus ir apimtis, kadangi Vilniaus regionui iš ES struktūrinių lėšų numatyta daug mažesnis finansavimas. Todėl fakultetas turėtų naudotis šia galimybe ir abejose srityse koncentruotis į gamtosaugines temas.
Visus pasisakymus lydėjo diskusija, kurioje abi pusės gynė savo argumentus. Fakulteto atstovai teigė, kad atskiras abiejų sričių valdymas būtų efektyvesnis, leistų geriau atstovauti tiek chemijos, tiek geomokslų sritis. Rektorius ir jo komanda sakė, kad padalinių atskyrimas nebūtų grįžimas prie status quo, o naujos realybės sukūrimas, reikalaujantis struktūrinių pokyčių, kuriems šiuo metu galimybės nėra. Abiem pusėms pasidalinus argumentais klausimas vis dėlto liko atviras, o tolesnes bendradarbiavimo galimybes buvo pasiūlyta aptarti kituose susitikimuose.