1 pav zuvu ekomorfologija

Pav. 1. Permo periodo kaulinių žuvų aprašytų straipsnyje kerpantys (K, L) ir kramtomieji (I, J) dantukai.

Vilniaus ir Vroclavo universiteto mokslininkai tarptautiniame paleontologijos žurnale „Acta Palaeontological Polonica“ išspausdino pirmąjį vėlyvojo permo periodo žuvų dantų ekomorfologijos tyrimą „Šiaurės Sudetų baseino (pietvakarių Lenkija) vėlyvojo permo ichtiofauna“ („Late Permian ichthyofauna from the North-Sudetic Basin, SW Poland“ https://app.pan.pl/article/item/app008392020.html ).

Mezozojaus jūrinė revoliucija – tai kelias dešimtis milijonų metų trukęs evoliucinis įvykis, kaip nurodo pats pavadinimas, išsirutuliojęs mezozojaus eros metu tarp 250 ir 66 milijonų metų prieš dabartį. Šio įvykio metu vyko labai intensyvios ginklavimosi varžybos tarp aukų ir plėšrūnų. Aukos, tokios kaip dvigeldžiai ar pilvakojai moliuskai, augindavo vis storesnes ir labiau ornamentuotas su gynybinėmis struktūromis kriaukles. Plėšrūnai savo ruožtu iševoliucionuodavo vis labiau išreikštą puolamąją ginkluotę – atsirado krabai su stipriomis žnyplėmis, stuburiniai, tarp jų žuvis ir ropliai, išvystė specializuotus kriaukles traiškančius dantis. Manoma, kad ši revoliucija prasidėjo po didžiojo permo - triaso periodų ribos masinio išmirimo, kuris radikaliai pertvarkė ekosistemas ir atlaisvino nišas naujoms gyvybės formoms.

pav 2 varialepis

Pav. 2. Permo periodo rifinės žuvys Varialepis (https://www.pinterest.com/pin/794885402976867194/)

Naujajame tyrime, kuriame buvo pateikta permo periodo pabaigos paleoichtiofaunos mikrofosilijų analizė, buvo parodyta, kad žuvys gyvenusios Cechšteino jūroje, kuri driekėsi nuo Anglijos iki Lietuvos, dar prieš prasidedant masiniam išmirimui turėjo pakankamai didelę dantų sandaros įvairovę. Ši dantų įvairovė ir kai kurios ypač specializuotos dantų formos, kurios primena žmonių ir kitų žinduolių kandžius ar krūminius dantis, nurodo į tai, kad aktyvi kriauklinės faunos medžioklė ir evoliucinės eskalacijos procesas prasidėjo dar paleozojaus eros pabaigoje. Veikiausiai permo - triaso masinis išmirimas ne inicijavo “Jūrinę Revoliuciją”, bet stipriai ją suintensyvino po permo periodo prasidėjusioje mezozojaus eroje.

Šio tyrimo metu buvo vykdoma ekspedicija pietvakarių Lenkijoje Sudetų kalnuose. Šią ekspediciją finansavo JAV paleontologų draugijos Džeko Sepkoskio fondas skirtas rytų Europos tyrėjams remti. Džekas Sepkoskis buvo legendinis paleontologas, kurio pionieriniai didelių duomenų analizės darbai pateikė stiprių įrodymų, kad Žemės gyvybė savo evoliucijos metu patyrė kelis masinius išmirimus. Fondas skirtas pasaulinei paleontologijos mokslo sklaidai.

Straipsnio autoriai VU doktorantė Darja Dankina, profesoriai Andrej Spiridonov ir Sigitas Radzevičius ir Vroclavo universiteto (Lenkija) docentas Pawel Raczynski.

Tyrimas buvo remiamas Lietuvos mokslo tarybos projekto S-MIP-19-15 „Silūro periodo ekosistemų sąranga ir griūtis – bioįvairovės išlikimas ekstremalaus klimato sąlygomis“ lėšomis.

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos