Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. dr. Andrej Spiridonov apdovanotas 2020 metų Rektoriaus Jaunojo mokslininko premija už išskirtinis metinius mokslo pasiekimus. Įdomu sužinoti, kokius veiklos tikslus sau kelią profesorius bei kokias veiklas vykdo. Paprašėme prof. dr. Andrejaus Spiridonovo atsakyti į kelis klausimus.
Kokius tikslus sau keliate vykdydamas mokslinę veiklą?
Tyrimai turi ženkliai pastūmėti mokslą į priekį. Tam turi būti sugeneruotos inovatyvios hipotezės, sukurti ir pritaikyti metodai kurie „nepaves“ sudėtingų realių situacijų metu, dėsniai turi būti patvirtinti kuo platesnio įrodymų rato.
Kokios yra Jūsų kaip mokslininko stipriosios pusės?
Atkaklumas arba užsispyrimas eiti į priekį nepaisant jokių aplinkybių, nenuilstamumas, kantrybė, ilgalaikių tikslų matymas, atvirumas naujų prieigų įsisavinimui ir pritaikymui, gebėjimas lengvai peržengti mokslinių disciplinų ribas, gebėjimas pritraukti žmones iš kitų mokslų į mano vadovaujamus ir vykdomus tyrimus.
Kokias Universitetui ir fakultetui svarbias veiklas vykdėte 2020 metais?
Vadovauju vienam moksliniam projektui pagal Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo programą DAINA kuriame nagrinėjame klimato pokyčius ir gyvybės kolonizaciją poledynmečiu Europos smėlio juostoje. Taip pat esu kito projekto skirto vidurinio paleozojaus eros okeaninių įvykių ir evoliucinės apyvartos epizodų priežastims išaiškinti vykdytojas. Pradėjau vadovauti savo pirmajai podoktorantūros stažuotojai, kuri projekte nagrinėja kainozojaus eros makroevoliucijos ir klimato priežastinius modelius. Užmezgiau ryšius su keliomis JAV ir Kanados astrobiologų ir klimatologų teoretikų grupėmis, su jais ruošiame bendrus tyrimus. Dalyvavau dviejuose strateginiuose Vilniaus universiteto vystymo posėdžiuose. Populiarinau geomokslus ir bendrai mokslinę mąstyseną įvairiose televizijos, radijo, interneto laidose. Skaičiau viešas paskaitas moksleiviams apie globalius pokyčius geologinio laiko perspektyvoje.
Kuo šios veiklos yra išskirtinės ne tik Universitetui, bet ir Lietuvai?
Kiekybinės paleoekologijos, teorinės stratigrafijos, makroevoliucijos ir makroekologijos sintezės tyrimai šiuo metu iš visų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) yra vykdomi tik VU geologijos ir mineralogijos katedroje. Mūsų grupė kol kas yra nedidelė pasaulio mastu bet ji sparčiai vystosi ir mūsų darbai pripažįstami geriausių išvardintų sričių specialistų.
Mano nuomone, mokslo populiarinimas, nors ir nevertinamas oficialiai, yra toks pats svarbus kaip ir naujo mokslo kūrimas. Geosisteminiai iššūkiai ateinančių kelių dešimtmečių o toliau ir šimtmečių bėgyje sieks civilizacijos egzistencinį (išlikimo/išnykimo) lygį. Tai pilnai mechanistiškai suprantančių mokslininkų Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Panašu, kad jokie politikai to dar nesuvokia, kaip ir absoliuti dauguma kitų žmonių. Dėl šios priežasties stengiuos nemažą savo laiko dalį paskirti mokslo populiarinimui ir sudėtingų sąvokų išaiškinimui. Žymiai daugiau žmonių turi žinoti apie geologiją ir bendrai apie geomokslus (ir mokslą apskritai). Ateityje kvailas ir nepasvertas elgesys bus per didelė prabanga. Laikas senka. Žmonės turi tapti žymiai labiau sąmoningi aplinkos pokyčių atžvilgiu, kitaip juos nušluos istorinio masto pokyčių banga.
Kaip manote, už kokius mokslinius pasiekimus Jums buvo skirta ši premija?
Aš galiu tiktai spėlioti tikslias priežastis. Tačiau mano pačio nuomone svarbiausias praėjusių metų atradimas yra naujo globalaus išmirimo įvykio ir klimatinio epizodo atpažinimas vėlyvajame silūro periode apytiksliai tarp 422 ir 421 milijono metų prieš dabartį (straipsnis atspausdintas Gondwana Research žurnale). Šį išmirimo ir didžiulio globalaus atšalimo įvyki užvardinome „Šilalės“ vardu pagal Šilalės sluoksnius kuriuose jo pėdsakai buvo surasti. Norėdami atkurti ir išanalizuoti pokyčių dinamiką pačioje silūro periodo pabaigoje mes išanalizavome kelis paleontologinius, geocheminius ir izotopinius rodiklius išskirtinai aukšta raiška kuria nepasižymi jokie kiti prieš tai padaryti integruoti ilgus laikotarpius apimantys paleozojaus eros tyrimai. Buvo malonu sužinoti, kad šiais metais atlikę detalias JAV geologinių pjūvių analizes, amerikiečių geologai irgi aptiko Šilalės išmirimo įvykio ir didžiulės stabiliųjų anglies izotopų anomalijos požymius. Terminas „Šilalė“ prigijo ir dabar visas milijonas metų Žemės istorijos bus vadinamas lietuvišku vietovardžiu.
Kokius ateities planus sau keliate?
Dauguma darbų kuriuos vykdžiau iki šiol yra skirti globalių problemų išaiškinimui remiantis regioniniais (pagrinde Baltikos paleokontinento) tyrimais. Ateityje galvoju išplėsti geografinį ir laikinį duomenų mastą. Patirtis ko-vadovaujant su prof. Sigitu Radzevičiumi magistrantui Misha Whittingham iš Kanados davė teigiamų rezultatų. Praėjusiais metais išspausdinom inovatyvų tyrimą aukšto lygio paleontologijos žurnale ir tęsiam bendradarbiavimą toliau (jis dabar atlieką doktorantūrą Otavoje, Kanadoje). Taip pat dabar vadovauju latvės Aijos Zans doktorantūrai. Taigi, kalbant apie mokslinių darbų vadovavimą, planuoju pritraukti daugiau užsieniečių doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų. Idėjų mainai ir įvairios patirtis suteiks naujų galimybių lietuvių doktorantams o taip pat mums visiems leis užmegzti tampresnius ir ilgalaikius tarptautinius ryšius, kurie padės sprendžiant įdomiausius geologijos ir paleontologijos mokslų klausimus.