Spalvotos į dangų skrendančios liepsnos – taip, dar senovėje žmonės vadino visiems žinomus fejerverkus. Tačiau bėgant laikui keičiasi ir žmonių požiūris į juos. Augant gamtos ir oro užterštumui pradėtą kaltinti fejerverkus teršiant orą ir niokojant gamtą. Bet ar tai iš tikrųjų tiesa? Apie fejerverkus ir jų tikrąjį poveikį gamtai dalinasi Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dr. Dominykas Juknelevičius, kurį spalvotos liepsnos pakerėjo jau nuo vaikystės. Dominykas drąsiai teigia, kad fejerverkai tai cheminis stebuklas - „visada maniau, kaip yra įspūdinga, kad iš visos periodinės cheminių elementų lentelės fejerverkams tinka tik 8 elementai ir tik 3 suteikia ryškią spalvą. Tikras gamtos grožis“.
Veikimo principas nesikeičia tūkstančius metų
Fejerverkuose yra dvi pagrindinės sudedamosios dalys – inertinė ir aktyvioji dalis. Aktyviojoje dalyje yra pirotechninis mišinys, kuris daro įtaką fejerverko spalvai, iššovimo greičiui, formai. O į inertinę dalį, kuri dažniausiai yra padaryta iš popieriaus, molio, kartono ar medžio, sudedami aktyviosios dalies komponentai.
Aktyviosios dalies pagrindinė sudedamoji dalis nesikeičia jau tūkstančius metu, tai – dūminis parakas, kuris susideda iš trijų cheminių elementų – kalio nitrato, anglies ir sieros. Dūminis parakas sudaro apie 50-70% aktyvios dalies bei atlieka svarbiausią funkciją – suteikia fejerverkui varomąją jėgą. Kartu su dūminiu paraku į fejerverką sudedama daug skirtingų cheminių medžiagų, kurios leidžia išgauti labai skirtingas spalvas, garsus, formas. Spalvotoms liepsnoms - stroncio nitratas (raudona spalva), bario nitratas (žalia spalva), vario nitratas (mėlyna spalva), o aliuminis, magnis, titanas, geležies milteliai naudojami kibirkštims išgauti. Pagrindinė priežastis dėl kurios fejerverkas iššauna – pirotechninis mišinys, kuris yra fejerverko aktyvioje dalyje, mišinys degdamas per labai trumpą laiką išskiria labai didelį energijos kiekį. Įprastai, jokios kitos medžiagos degdamos neišskiria tiek daug energijos, kaip pirotechninės. Būtent šios energijos bei kartu išsiskiriančios šilumos dėka, galima sukurti didėlį slėgį, kuri galime panaudoti nustatant fejerverko iššovimo greitį. Galima teigti, kad iššovimo greičiui įtaką turi dūminio parako kiekis, vamzdžio ilgis ir kaip glaudžiai užtaisas yra įdėtas į vamzdį (vamzdžio vidinis diametras). Daugelio bandymų metu, jau nustatyta, kokio kiekio pirotechninės medžiagos reikia, kad fejerverkas iššautų į reikiamą aukštį, tačiau griežtai reglamentuotų reikalavimų, kokiame aukštyje turi sprogti fejerverkas – nėra. Sprogstančio fejerverko formai įtaką turi pirotechninių komponentų išdėstymas fejerverko viduje. Pavyzdžiui, „fejerverkai, kurie sprogsta gėlės forma, jie sudaromi iš dviejų puskaušių, į kurių vidų yra išberiamos žvaigždutės bei parakas, tada puskaušiai sujungiami ir sprogstant toks mišinys įgauna gėlės formą. Efektas priklauso nuo to, kaip žvaigždutės bus išdėliotos fejerverko viduje. Tokiu pat principu, jei plokštumoje bus išdėliota širdelės forma, tai ore irgi turėtų atsirasti širdis“.
Svarbiausia - saugumas
Saugumą užtikrina 2 veiksniai: fejerverkų kokybė bei pačio vartotojo atsakomybė. Fejerverkų kokybę kontroliuoja tam tikri įstatymai, visi parduodami fejerverkai turi ant savo dėžutės turėti CE saugumo bei kokybės užtikrinimo ženklą. Todėl yra labai svarbu įsigyti fejerverkus tik patikimose – sertifikuotose pardavimų vietose, skaityti instrukcijas ir laikytis visų nurodytų saugumo priemonių. Svarbu paminėti, kad yra keturios fejerverkų stiprumo kategorijos. Pirmosios ir antrosios kategorijos fejerverkus gali nusipirkti visi asmenys nuo 18 metų. Trečiosios kategorijos fejerverkus galima įsigyti tik su specialiais leidimais. O ketvirtoji kategorija – profesionalus fejerverkai, kurios gali įsigyti tik pirotechnikai.
Trumpalaikį fejerverkų poveikį gamtai gali pastebėti kiekvienas
2008 metais Vienos universitete buvo atliktas tyrimas, skirtas sužinoti, kaip per naujuosius metus iššaudytų fejerverkų ore paliktos cheminės medžiagos paveikia šia dieną iškritusį sniego sluoksnį. Buvo aptikta, kad net keliasdešimt kilometrų, nuo didžiųjų miestų (kur fejerverkų iššovimų skaičius visada yra didžiausias) esančiuose kalnuose per naujųjų metų naktį iškritusiame sniege galima aptikti degimo proceso elementų liekanų ir aerozolių. Ištirta, kad sniege buvo kelis šimtus kartų padidėjusi bario, stroncio, vario koncentracija. Tačiau nors šis tyrimas ir yra prieinamas viešai, autorius nepadaro jokių išvadų, nepasako, kokią tai įtaką turi oro ir gamtos taršai. Tai yra tiesiog faktinė informacija, kuri nieko nepakeičia ir neturi tikslo kažko pakeisti. Be to, kiekvienas gali pastebėti, kad po Naujųjų metų nakties ar Fejerverkų fiestos Vingio parke mieste susiformuoja smogas (aerozolis), kuris prieš nusėsdamas ant žemės ore gali laikytis nuo kelių minučių iki valandų (priklausomai nuo orų). Ore esantis aerozolis labai neigiamai veikia žmones su tam tikromis plaučių ligomis, kurie yra jautrūs sunkiosioms dalelėms ore, liekančiomis po fejerverkų iššovimo.
Didžiausias fejerverkų keliamas trumpalaikis poveikis gamtai tikriausiai būtų triukšmas. Garsas išbaido paukščius, išgąsdina naminius gyvūnus. Šiuo atveju fejerverkus galima palyginti su griaustiniu, kuris pagal garsumą yra labai panašus, „jis taip pat gąsdina gyvūnus, tačiau apie ji niekas neigiamai nekalba, nors veikimo principas ir padariniai yra labai panašus“ – pabrėžia Dominykas. Be to galima pabrėžti, kad pvz. Vingio parke, kuriame kiekvienais metais vyksta Fejerverkų fiesta nėra pastebima kažkokių paukščių gyvenimo pakitimų, todėl galima teigti, kad fejerverkų triukšmingumas turi trumpalaikio poveikio (išsigąstama triukšmo), tačiau jokių ilgalaikių pasekmių šis faktorius neturi.
Ilgalaikis fejerverkų poveikis aplinkai nežinomas, nes neatskirtas nuo kitų teršiančių sričių
Kalbant apie ilgalaikį fejerverkų poveikį aplinkai iš karto reiktų palyginti, kiek kietųjų dalelių į atmosferą išmeta iššauti fejerverkai ir kiek transporto priemonės, pramonė, žemės ūkis. Lyginant su išvardintais sektoriais, fejerverkai tai labai mažas procentas visos, žmonių į atmosferą, išmetamos taršos. „Aišku fejerverkų keliama tarša yra šiek tiek kitokia, tačiau dar nesu matęs pasaulyje atlikto tyrimo, kuris galėtų įvertinti kokią iš tikrųjų taršą kelia fejerverkai, atskirai nuo kitų teršiančių sektorių“ – pabrėžia dr. Dominykas. Mokslininkai nesieja fejerverkų naudojimo su ryškiais pokyčiais gamtoje. Medijose dažnai yra skleidžiama nelabai teisinga informacija apie fejerverkus, kas ilgainiui gali privesti prie visiško fejerverkų uždraudimo ar išnykimo, nors iš tiesų jie nekelia tokio didelio pavojaus gamtai, kaip pvz. automobiliai. Dažnai pamirštama, kad fejerverkų istorija siekia kelis tūkstančius metų ir niekada nebūdavo tokio neigiamo nusistatymo prieš juos kaip dabar – „aišku jų nebuvo taip daug kaip dabar, bet verta nepamiršti, kad pagrindinė fejerverkų sudėtis nesikeičia jau tūkstančius metų“. Pabrėžtina, kad fejerverkai suteikia žmogui išskirtines emocijas. Stebint fejerverkų šou, iš karto būna paveikti keli žmogaus receptoriai – „tu juos gali matyti, girdėti, jaustis, užuosti“. Spalvos, kibirkštis, gražus vaizdas suteikia žmogui laimės jausmą, kurio negali suteikti jokia kita meno rūšis. Žmonės neleistų pinigų, jei tai neteiktų jiems džiaugsmo.