Dar prieš Baltarusijos prezidento rinkimus šalyje pasidėję protestai, po rinkimų peraugo į milžiniškus neramumus ir susirėmimus su policijos pareigūnais. Jaunimas, kuris labiausiai priešinosi senosios valdžios šalyje išlikimui, nukentėjo labiausiai. Tūkstančiai žmonių buvo areštuoti, naudojamas fizinis smurtas, prievarta. Vilniaus universiteto vadovybės, kuri visada buvo draugiška užsienio studentams, sprendimu, universitete buvo inicijuota programa, skatinti baltarusius studentus pasirinkti studijas Lietuvoje. Stipendijos, integracija moksle ir visuomenėje – tokią pagalbą pasiūlė universitetas studentams iš Baltarusijos.
Keli studentai iš Baltarusijos pasirinko studijas ir Chemijos ir geomokslų fakultete. Perėję saviizoliaciją jie sugebėjo integruotis į studijų procesą. O savo patirtimi apie gyvenimą Baltarusijoje, studijų pasirinkimą bei integraciją Lietuvoje, dalinasi magistro programos Farmacinė chemija studentas Dmitrij Gritsok.
Iki įstojimo į norimą bakalauro programą neužteko „balų“
21 metų vaikinas Dmitrij‘us apie save pasakoja labai droviai – „aš paprastas vaikinas iš Baltarusijos sostinės – Minsko. Savo chemiko kelią pradėjau 2016 metais įstojęs į Minsko valstybinio universiteto Chemijos fakultetą“. Tai didžiausias ir labiausiai vertinamas universitetas Baltarusijoje, tačiau, pasakodamas, apie studijas šiame universitete Dmitrij‘us nėra labai patenkintas, kadangi „visada svajojau būti farmacininku, tačiau įstojimui į Farmacijos studijas man neužteko „balų“, todėl teko rinktis studijų programą, kuri vadinosi Chemija ir aplinkos apsauga. Tada maniau, kad mano svajonei nebus lemta išsipildyti, tačiau štai, po 4 metų, aš įstojau į Vilniaus universitetą į Farmacinės chemijos studijų programą“.
„Visą gyvenimą buvau imlus mokslams, todėl pamilau gamtos mokslus ir chemiją“
Chemija, tai sunkus mokslas, tačiau magistrantas prisimena, kad „aš visada buvau imlus mokslui, todėl dar mokykloje man labai patiko gamtos mokslai, kurie ir paskatino mane pasirinkti chemiko kelią. Studijų metu ne kartą teko pasinaudoti Erasmus mainų programos galimybėmis, pasisekė apsilankyti Suomijoje ir Portugalijoje“. Pabrėžtina, kad būtent užsienio universitetuose Dmitrij‘ui pavyko gauti neįkainojamos patirties, išmokti kelias naujas kalbas bei įgauti įgūdžių, kurie padėjo ir integruojantis į Vilniaus universitetą. „Studijuodamas 3 kurse nusprendžiau, kad noriu gauti daktaro laipsnį, todėl manęs laukė ilgi mokymosi metai. Todėl pabaigęs bakalauro studijas, pasirinkau magistro studijas tame pačiame universitete. Planavau pabaigti magistro studijas (vieneri metai) Baltarusijoje, atidirbti du privalomus metus ir pasirinkti doktorantūros studijas Europoje“. Tačiau prasidėję protestai bei suvokimas, kad artimiausiu metu jam tinkamų darbo vietų Baltarusijoje tikrai neatsiras, sujaukė visus Dmitrij‘aus planus ir būtent tai jį paskatino ieškoti magistro vietos kitose užsienio universitetuose. „Be to, gavau pakvietimą tarnauti kariuomenėje, o kadangi visada maniau, kad kariuomenė yra bereikšmis nereikalingas dalykas, nusprendžiau, kad tikrai netarnausiu. Dėl politinės situacijos bei priverstinės karinės tarnybos pasirinkau studijas užsienyje. Ir to tikrai nesigailiu. Aš visiškai tikras, kad Vilniaus universitetas suteiks man daug galimybių plėtoti ir vystyti savo potencialą ir talentus, kad ateityje galėčiau visapusiškai įsilieti į šalies visuomenę“.
Protestai, prasidėję Baltarusijoje visiškai pakeitė šalies ir valdžios veidą
Nors informacijos apie vykstančius neramumus vos keli šimtai kilometrų nuo Lietuvos sienos, medijose yra labai daug ir labai įvairios išgirsti iš pirmųjų lūpų apie tai yra visada svarbu. Dmitrijus dalias, kad „protestai šalyje prasidėjo dar prieš rinkimus, o neigiamas valdžios požiūris į šalies visuomenė prasidėjo dar labai prieš prasidėjusią masinių protestų bangą. Kelis kartus buvo padidintas šauktinių į kariuomenę sąrašas ir aukštasis mokslas nustojo būti teisėtu pasiteisinimu netarnauti. Be to, dar nėra atšauktas Bolonijos procesui prieštaraujantis privalomas 2-3 metų atidirbimas po bakalauro studijų valstybės paskirtoje vietoje. Šalies valdžia iš tikrųjų parodė, kad Baltarusijoje visiškai engiamos žmogaus teisės, o šalies teisminę valdžią kontroliuoja neteisėtas prezidentas, vykdantis savo šalies gyventojų genocidą“.
Dmitrij‘us apie šalies valdžią bei visą situaciją šalyje kalba labai neigiamai bei pabrėžia, kad pokyčiai būtini, tačiau tam priešinasi neteisėtai išrinktas šalies vadovas. „Bendrai, Minskas kažkada buvo puikus ir gražus miestas. Bet viskas dramatiškai pasikeitė. Požeminės metro stotis dirba, taip pat kaip internetas, bet tik 5 dienas per savaitę. Visi geriausi restoranai ir kavinės – uždaryti. Jeigu norite skaityti nepriklausomą spaudą, juos reikia paremti ir padėti su spausdinimu, kadangi jie yra visiškai uždrausti. Skamba baisiai, bet jei nori išeiti į lauką pasivaikščioti, reikia rengtis šilčiau, kad vėliau nesušaltumei izoliatoriuje su dar šimtais tokių pačių sulaikytų už nieką. Jei nori pasivažinėti dviračiu, turime daug dviračių takų, bet jei tu esi „fašistas“... Yra leista visur vaikščioti su raudonai-žalia šalies vėliava, bet jei pasikabinsi baltai-raudoną, geruoju tai nesibaigs. Jei agresyvus žmogus su kauke, be jokios skiriamosios uniformos eina link tavęs, tau grasina, reikia žinoti, kad tai milicininkas (policininkas). Jei prie tavęs sustoja mažas autobusas – bėk, ir kuo greičiau, tuo geriau. Tačiau, paskutiniu metu, po miestą, iš tikrųjų, galima vaikščioti labai laisvai, bet tai ne ramybės ženklas, tai ženklas, kad visi kalėjimai jau yra pilni „nusikaltėlių“ ir tavęs niekas nesulaikys, kadangi neturės kur tavęs uždaryti. Ir taip, koronavirusas šalyje „neegzistuoja“. Sveiki atvykę į Baltarusiją.
Vilniaus universitetas – geriausias pasirinkimas
Prasidėjus protestams daugelis šalies studentų pradėjo ieškoti studijų vietos užsienyje, taip pat ir Dmitrij‘us. Dalindamasis savo patirtimis, jis prisimena, kad „ieškojau magistro studijų programos, kuri būtų artimai susijusi su chemija bei universiteto į kurį vis dar galima būtų įstoti rugpjūčio mėnesį. Radau kelis universitetus Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje. Vis dėl to, mano akį patraukė Vilniaus universitetas dėl to, kad čia suteikiama galimybė stojant pateikti visus dokumentus rusų kalba bei be diplomo nostrifikacijos, o tai labai stipriai palengviną stojimo procesą“. Be to, studentai iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą jau prasidėjus studijų procesui, tačiau universiteto dėstytojai, susipažinę su esama situacija padėjo ateities mokslininkams įsilieti į studijų procesą bei integruotis į fakulteto ir universiteto bendruomenę.
Integruotis į Lietuvos visuomenę ir studijas buvo sunku, tačiau viskas įmanoma!
Prieš renkantis studijas Lietuvoje Dmitrij‘ui teko ne kartą čia lankytis ir jis nuoširdžiai pabrėžia „man čia labai patiko, be to žmonių mentalitetas čia labai panašus į baltarusių, todėl nėra sunku integruotis į visuomenę“. Tačiau sunkumų iškyla visada, šiuo atveju beveik visiems baltarusiams, tai sunki lietuvių kalba, kuriai pramokti reikia daug laiko ir pastangų.
„Mano pirmąjį įspūdį apie universitetą sudarė jo interneto svetainė, kuri yra labai draugiška užsienio vartotojui. Viskas buvo labai aišku ir lengva nuo pat pirmojo prašymo apie studijas pateikimo“ – prisimindamas savo susipažinimą su Vilniaus universitetu dalinasi Dmitrij‘us. Pabrėžia, kad inovatyvi ir draugiška Universiteto bei fakulteto interneto svetainė iš karto patraukia akį. Be to, magistrantui labai patiko Chemijos ir geomokslų fakulteto lokacija „mano fakultetas yra pačiame miesto centre ir atvykti į fakultetą iš bendrabučio užima tik 25 minutes“. Be abejonės, daug ką pakeitė ir koronavirusas. Sviizolacija, nuotolinės paskaitos, sumažėjęs bendravimas tarp studentų, taip pat paveikia užsienio studentų požiūrį į Universitetą, tačiau Dmitrij‘us žiūri į tai labai pozityviai ir pabrėžia, kad „gaila, bet dėl koronaviruso sukeltų apribojimų man nepasisekė gerai susipažinti su miesto bei universiteto struktūra ir infrastruktūra, bet tikiuosi tai padaryti artimiausiu metu (vis tiek, artimiausiu metu planuoju apsilankyti VU bibliotekoje ir mokslo centruose, kurie atrodo tikrai puikia)“.
Skirtumas tarp studijų Baltarusijoje ir Lietuvoje akivaizdus, čia svarbiausia – noras ir motyvacija
Vis dėl to, perėjęs visus integracijos sunkumus ir negandas, Dmitrij‘us teigiamai žiūri į esamą situaciją „man tikrai labai patinka pačios studijų programos struktūra ir tvarkaraštis. Turime nemažai laisvo laiko pasiruošti paskaitoms, seminarams bei pasidaryti namų darbus. Visi studijuojami dalykai yra labai naudingi ir tikrai turėtų praversti ateities darbuose. Vilniaus universitetas be abejonės suteikia galimybę dirbti laboratorijose naudojant modernią analitinę įrangą. Po kelių dienų jau pradėsiu vykdyti savo GC-MS analizę FTMC laboratorijose“. Be abejonės studentas negali atsiriboti ir nuo dviejų universitetų palyginimų ir pabrėžia, kad skirtumų yra labai daug, tačiau labiausiai jam patinka „mokymo ir dėstymo metodai: labai daug laiko skiriama savarankiškam mokymusi, kur studento motyvacija stipriai priklauso nuo jo norų ir poreikių. Esu labai dėkingas už šią puikią galimybę Baltarusijos studentams!“