Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro bei Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkų darbas ,,Additive-manufacturing of 3D glass-ceramics down to nanoscale resolution“ išrinktas išskirtiniu 2019 metų straipsniu prestižiniame ,,Nanoscale Horizons“ žurnale. Nanoscale Horizons“ – recenzuojamas aukšto citavimo rodiklio žurnalas, publikuojantis eksperimentinius ir teorinius darbus nanomokslų ir nanotechnologijų srityje.
Mokslininkų laimėto apdovanojimo svarbą labai gerai atspindi nuodugnus redaktorių komisijos darbas prieš išrenkant nugalėtojus. Prof. dr. S. Šakirzanovo teigimu: ,,Iškirtinės metų publikacijos apdovanojimas yra suteikiamas po nuodugnios redaktorių komisijos ir jų patarėjų publikuotų duomenų, citavimų ir perskaitymų/atsisiuntimų analizės. Tokio straipsnio autoriai apdovanojami specialiu sertifikatu, o jų publikacija išleidžiama dar kartą su trumpomis mokslininkų biografijomis ir nuotraukomis.“
Publikacijoje aprašytas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro, Chemijos instituto ir Svinburno technologijos universiteto (Australija) bendradarbiavimo rezultatas - stikliškos keramikos 3D nanospaudinimo technologija. Jungiant kelias gamybos technologijas, mokslininkams pavyksta iš hibridinės organinės-neorganinės pradinės medžiagos, pasitelkiant lazerinę 3D spausdinimo technologiją, formuoti nano dydžių keraminius tūrinius gaminius. Kaip pasakoja Dr. M. Malinauskas ,,Šis virsmas pasiekiamas 3D formavimą jungiant su aukštos temperatūros atkaitinimu (pirolize), kai naudotos hibridinės (kompozitinės) dervos cheminė sudėtis yra keičiama: iš mišrios (organinės-neorganinės) iki tik neorganinės. Atspausdintas 3D objektas yra veikiamas aukšta iki 1200 °C temperatūra ir šio proceso metu vyksta medžiagos struktūriniai pokyčiai. Šios technologijos rezultatas yra susitraukęs (iki maždaug 60 % savo pradinio dydžio) ir stabilus (nepraradęs savo pradinės formos) neorganinis keraminis darinys.“
Šia technologija sukurtos nanostruktūros tampa atsparios aukštoms temperatūroms ir agresyviam fiziniam ar cheminiam poveikiui. Pasak straipsnio autorių, tokie privalumai leidžia kurti visiškai kitokios nei iki šiol sudėties, temperatūrai, radiacijai ir agresyviai aplinkai atsparias, labai patvarias funkcines mikromechanines 3D struktūras. Tokios struktūros gali būti naudojamos biomedicinoje, elektronikos ir kosmoso inžinerijoje, branduolinėje energetikoje.
Straipsnį galite skaityti paspaudę šią nuorodą.