Permo periodo ryklių žvynų 3D modelis sudarytas naudojantis sinchrotronine mikrotomografija
Permo periodas, kurio metu susidarė gigantiškas Pangėjos superkontinentas ir atsirado žvėriadančiai ropliai – tolimieji žinduolių protėviai, pasibaigė prieš 252 milijonus metų didžiausiu masiniu išmirimu Žemės istorijoje. Tuometinė Baltijos šalių teritorija buvo padengta didžiuliu sūriavandeniu Cechšteino ežeru, kuris driekėsi nuo Škotijos šiaurės vakaruose iki Baltarusijos rytuose.
Šiame ežere-jūroje susiklostė didžiuliai druskų ir metalų rūdų klodai, kurie šiuo metu yra kasami Vokietijoje ir Lenkijoje. Lietuva ir Latvija tuo metu buvo šio sūriavandenio baseino pakraštyje (Pav. 1). Lietuvių, latvių ir ispanų mokslininkų komanda, norėdama suprasti stuburinių bendrijų sandarą šiame kritiniame gyvybės evoliucijai intervale, ištyrė dėl jų retumo ypač sunkiai aptinkamas žuvų mikroliekanas Naujosios Akmenės karjere Lietuvoje ir Kūmas karjere Latvijoje. Mikropaleontologinis tyrimas „Cechšteino baseino Lietuvos-Latvijos regiono vėlyvojo permo ichtiofauna“ (A late Permian ichthyofauna from the Zechstein Basin, Lithuanian–Latvian Region https://link.springer.com/article/10.1007/s41513-020-00135-y ) paskelbtas žurnale „Journal of Iberian Geology“.
Pagrindinė tyrimo autorė – geologijos doktorantė Darja Dankina - ištirpinusi šimtus kilogramų klinties surado daugiau nei tūkstantį mikroskopinių kaulėtųjų ir kremzlinių žuvų dantukų ir žvynų, kurių taksonominė sudėtis, histologinės ypatybės ir geografinis pasiskirstymas atskleidė paskutiniųjų turtingų gyvybe paleozojaus ekosistemų sandarą. Dalis nagrinėtų žvynų ir dantukų buvo ištirta ypač pažangia sinchrotronine kompiuterine mikrotomografija Šveicarijoje (Pav. 2). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (nors žuvys turėjo būti gana retos šioje ekstremaliomis sąlygomis pasižymėjusioje jūroje) jų įvairovė buvo gana didelė: buvo aptiktos kaulinių žuvų liekanos, taip pat kremzlinių žuvų žvynai ir dantukai, vieni iš kurių priklauso chimeroms, o kitos tikrųjų ryklių protėviams. Mikroskopinis žuvų mikroliekanų charakterizavimas bus labai naudingas ateities paleontologiniams tyrimams, leisiantiems įvertinti taksonominius jūrinių stuburinių bendrijų pokyčius paleobaseinuose ne tik pagal ganėtinai retai aptinkamas pilnas organizmų liekanas, bet ir pagal kur kas dažnesnes dantų ir žvynų mikrofosilijas.
Mikroliekanų gausos palyginimas laike ir erdvėje leido pateikti svarbias paleogeografines ir paleobiogeografines įžvalgas. Lyginamoji analizė parodė, kad žuvų gausumas ir įvairovė buvo tampriai susiję su vandens gėlumo laipsniu. Žuvys buvo žymiai gausesnės dabartinės Latvijos teritorijoje nei Lietuvoje, nes tuo metu Latvija buvo pats baseino pakraštys, į kurį tiesiogiai įtekėdavo upės, kurios savo ruožtu turėjo ženkliai praskiesti Cechšteino baseino sūrymus, tokiu būdu padarant aplinkas labiau pakenčiamas sudėtingesnei gyvybei. Žuvų liekanų kiekis taip pat stipriai svyravo laike. Didžiausi kiekiai buvo aptikti transgresijų (jūros lygio kilimo) epizodų metu. Transgresijų metu gėlesnis pasaulinio vandenyno vanduo per šiaurės Europos sąsiaurį įtekėdavo į Pangėjos superkontinento viduryje esantį sūrųjį Cechšteino baseiną, tokiu būdu jis atskiesdavo baseino vandenį ir sukurdavo palankesnes sąlygas žuvų klestėjimui. Jūros lygio padidėjimai taip pat nulemdavo klimato šiltėjimą ir intensyvesnius kritulius, kurie taip pat papildydavo Cechšteino jūrą gėlu vandeniu.
Cechšteino jūros paleogeografinė rekonstrukcija ir tirtų vietovių šiaurės Lietuvoje ir pietų Latvijoje geografinė padėtis
Straipsnio autoriai: VU doktorantė Darja Dankina, prof. Andrej Spiridonov, prof. Sigitas Radzevičius, Latvijos universiteto docentas Ģirts Stinkulis ir Valensijos universiteto (Ispanija) doktorantė Esther Manzanares. Tyrimas buvo paremtas Paleontologijos draugijos (JAV) Sepkoskio vardo stipendijos ir Lietuvos mokslų tarybos projekto S-MIP-19-15 “Silūro periodo ekosistemų sąranga ir griūtis - bioįvairovės išlikimas ekstremalaus klimato sąlygomis” lėšomis.