Žemėlapis – geografinio žmogaus aplinkos suvokimo išraiška. Jame atsispindi objektų padėtis ir tarpusavio sąsajos erdvėje. Pirmųjų žemėlapių paskirtis buvo aprašyti paprasčiausius ir svarbiausius objektus, esančius šalia, vėliau – ir tolimose šalyse. Plečiantis pažinimui žemėlapiuose daugėjo informacijos, ji darėsi vis tikslesnė, išsamesnė ir įdomesnė. Šiuolaikinis žemėlapis – sudėtingas geografinės informacijos technologijų produktas, suteikiantis galimybių, apie kurias pirmųjų žemėlapių sudarytojai nė nesvajojo. O kada buvo sudaryti pirmieji žemėlapiai, galime tik spėlioti.
Kai kurie labai ankstyvi „žemėlapiai“ vaizduoja ne Žemę, o dangaus kūnus. Būtent tokie yra 16–12 tūkst. m. pr. m. e. žvaigždynų vaizdai Lasko (Lascaux) urvuose Prancūzijoje ir El Kastiljo (El Castillo) urve Ispanijoje. Spėjama, kad Mėnulio vaizdas maždaug prieš 5 tūkst. m. išraižytas Airijos neolito gyvenvietėje Naute (Knowth) rastame akmenyje. Nieko nuostabaus, juk dangaus kūnus patogiai matome jau sumažintu masteliu ir projektuotus dangaus skliaute.
Oficialioji žemėlapių chronologija pradedama maždaug nuo 800 m. pr. m. e. Tuo metu jau buvo sudaromi žemėlapiai, kurių paskirtis nekelia abejonių – orientuotis vietovėje arba perteikti įsivaizdavimą apie supančią aplinką. Daugiau kaip du tūkstantmečius istorijos žemėlapiai buvo vienintelis informacijos apie objektų padėtį erdvėje šaltinis.
Šiuolaikiniuose žemėlapiuose matomi ne tik vaizdai
Geografinės informacijos (GIS) technologijos XX a. pabaigoje iš esmės pakeitė žemėlapius. Šiuolaikiniai žemėlapiai – jau ne vien vaizdai, bet ir sudėtingi skaitmeniniai modeliai, kuriuose saugoma informacija apie objektus ir reiškinius, turinčius koordinates kokioje nors atskaitos sistemoje, susietoje su Žemės ar kito dangaus kūno paviršiumi. Jų mastelį, detalumą, kartografinę projekciją galima keisti labai lengvai. Naudojant specialią programinę įrangą tokius žemėlapius galima peržiūrėti elektroninių įrenginių ekranuose, persiųsti el. ryšio priemonėmis, spausdinti. Internetu perduodama žemėlapio informacija gali būti atnaujinama taip dažnai, kaip to reikia naudotojui, nors ir kas keletą sekundžių.
„Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos leidžia plokščiame ekrane vaizduoti ne tik objektų koordinates, bet ir jų aukštį ar gylį pasirinktu vertikaliuoju masteliu. Jau darosi įprasti žemėlapiai, kurie tolydžiai keičiasi savaime arba valdomi naudotojo – tai animuoti žemėlapiai. Interaktyvūs žemėlapiai leidžia atlikti įvairius veiksmus ir gauti papildomą informaciją naudojant žemėlapio vaizdą kaip sąsają – naudotojas gali žymėti, redaguoti, išrinkti, rodyti norimus objektus ar jų nerodyti, peržiūrėti duomenų bazėje saugomą informaciją apie objektą. Žemėlapių sudarytojai – kūrybiški žmonės, todėl yra bandymų žemėlapiuose informacijai perduoti panaudoti ne tik vaizdą, bet ir garsą, o neelektroniniuose žemėlapiuose – kvapus, paviršių temperatūrą ir įvairias apčiuopiamas tekstūras“,- dalijasi informacija VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Giedrė Beconytė.
Ką tiria kartografijos mokslas
Įprastai žemėlapis apibrėžiamas kaip sumažintas, apibendrintas, simbolinis Žemės paviršiuje, po juo ar virš jo esančių objektų vaizdas plokštumoje. Įdomu tai, kad lietuviškas žodis „žemėlapis“ tarsi pririša mus prie Žemės paviršiaus, tuo tarpu kitose šalyse vartojami žodžių charta (gr. „popierius“, iš jo ir kilo žodis „kartografija“) ar mappa (lot. „staltiesė“) vediniai yra kur kas bendresni. Todėl Lietuvoje ginčijamės, ar teisinga vadinti žemėlapiais planetų, asteroidų, dangaus skliauto vaizdus.
Dar yra fantastinių, hipotetinių vietų žemėlapiai, žemėlapiai, egzistuojantys tik žmonių sąmonėje (jie yra svarbus kartografų tyrimo objektas), trimačiai modeliai, tokie panašūs į realybę, kad kyla abejonių, ar jie dar atitinka žemėlapio sampratą. Kartografuojama interneto erdvė ir įvairios abstrakčios erdvės. Beveik viską, kas yra erdvėje, galima pavaizduoti žemėlapiu.
Kartografijos mokslas tiria, kaip tą padaryti geriausiu būdu, kad kuo daugiau informacijos apie erdvines objektų ar reiškinių savybes ir jų tarpusavio ryšius patektų skaitytojui neiškreipta. Kodėl tai svarbu? Ogi dėl iki šiol neišaiškinto žmogaus suvokimo ypatumo, kada vienas žvilgsnis į žemėlapį leidžia įvertinti ne tik faktus, bet ir išsidėstymo erdvėje dėsningumus, apie kuriuos žemėlapio sudarytojas galbūt net negalvojo. Šį procesą, kai iš turimų duomenų sukuriamos naujos žinios, dar tik pradedama modeliuoti sudėtingais algoritmais.
Kartografijos mokslas įdomus tuo, kad geba sujungti skirtingų mokslo krypčių žinias – čia neatskiriamai susipina informatika, skaitmeninė grafika, geodezija ir nuotoliniai tyrimai, teikiantys žemėlapiui technologinį pagrindą, geografija kaip erdvinius santykius tiriantis mokslas, semiotika ir komunikacija. O dar geras kartografas turi gebėti įsigilinti į pačias įvairiausias sritis, kur gali būti panaudota geografinė informacija – nuo lingvistikos iki medicinos.
Iššūkiai, žaidimas, menas
Kartografija – ne tik sudėtingas mokslas. Ji turi ir įdomią praktinę pusę – žemėlapių tyrimus ir sudarymą. Pavyzdžiui, jau minėtus sąmonės žemėlapius, kuriuose saugoma žmogui svarbi geografinė informacija, galime tirti remdamiesi dailės kūriniais. Lietuvos kartografų draugija ir Vilnius universiteto Kartografijos centras nuo 2005 m. organizuoja tarptautinio vaikų žemėlapio konkurso nacionalinį etapą (www.geoportal.lt/wps/poc?uri=page:RUBRIC.396). Lietuvos vaikai ne tik kaskart laimi tarptautinius apdovanojimus, bet ir sukuria labai vertingų tyrimų medžiagą, kuri atskleidžia jų geografinės aplinkos suvokimo ypatumus.
Nėra ribų turiniui, kurį galima pateikti žemėlapyje. Juk beveik visa informacija, kurią gauname, gali vienaip ar kitaip būti susieta su Žemės paviršiumi. 2010 m. Vilnius universiteto Kartografijos centro magistrantai nutarė sudaryti po visą Europą išsisklaidžiusių ir sparčiai nykstančių mitinių būtybių žemėlapį. Tai pirmasis pasaulyje žemėlapis, kuriame taip išsamiai pavaizduoti įvairūs tautosakoje minimi padarai.
(Europos mitinių būtybių žemėlapio fragmentas. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centras, 2012)
Profesionaliai parengtas žemėlapis turi būti gražus. Daugybė žmonių pasaulyje kolekcionuoja žemėlapius ir atlasus, dar daugiau – žavisi jais kaip estetiškais ir įdomiais vaizdais. Žemėlapis kaip meno rūšis ir žemėlapis vaizduojamajame mene – dvi neišsemiamos temos, dar labiau priartinančios kartografijos mokslą prie visuomenės.