Moksliniame žurnale „Marine Geology“ Vilniaus universiteto, Gdansko, Poznanės ir Liublino universitetų mokslininkai išspausdino straipsnį „Sedimentary record of historical extreme storm surges on the Gulf of Gdańsk coast, Baltic Sea" (Gdansko įlankos, Baltijos jūra, pakrantės istoriniuose šaltiniuose žinomų ekstremalių štorminių potvynių nuosėdinis metraštis) (https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0025322719302233“), kuriame yra aprašytas paskutiniųjų 1,2 tūkst. metų štorminių ir uraganinių įvykių arba super-audrų geologinis metraštis.
Tyrimo metu buvo nagrinėjamos pliažinės nuogulos, kurios susiformavo Pucko įlankoje, esančioje šalia Gdansko. Pucko įlanką nuo Baltijos jūros skiria Helo nerija. Helo nerija įprastiniais atvejais apsaugo Pucko įlanka ir šalia jos esančius pliažus bei gyvenvietes nuo stipraus bangomūšos poveikio. Tačiau, jei audros ir jūros bangavimas būna ypač stiprūs ir uragano metu stipriai pakyla jūros lygis, bangos gali persiversti per pusiasalį ir nuniokoti pakrantes. Jeigu taip atsitinka, iš jūros ateinančios bangos sukelia paplūdimių zonos eroziją, atneša į sausumą jūrinių organizmų geldeles ir įvairių jūrinių titnagdumblių (diatomėjų) kiautelius . Dėl šios priežasties, bėgant laikui ir formuojantis paplūdimiams, tokie galingų štormų „pėdsakai“ užsifiksuoja smėlio sluoksniuose.
Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, išnagrinėję trijų seklių gręžinių medžiagą, surado kelių galingų štormų paliktus ženklus nuosėdinėje storymėje. Šie geologiškai užfiksuoti paleo-štormai taipogi yra žinomi ir iš istorinių archyvų. Pvz. viena tokia audra, praūžusi 1625 mūsų eros metais, vokiškoje Baltijos jūros pakrantės dalyje pražudė devynis tūkstančius žmonių. Autoriai pastebėjo, kad visos žinomos ir tiesiogiai stebėtos per paskutinį šimtmetį audros nepaliko žymių pėdsakų nuosėdose. Šis faktas nurodo į tai, kad praeityje stebėtos audros buvo žymiai galingesnės nei gyvojoje atmintyje žinomi uraganiniai įvykiai. Todėl, kuriant ateities ekstremalių įvykių prognozes, būtina atsižvelgti į platesnį laiko intervalą, kuris yra pasiekiamas atliekant integruotus geologinius tyrimus. Kadangi Lietuvos geografinės ir klimatologinės aplinkos yra ganėtinai panašios į Gdansko regione esančias, šio tyrimo išvados yra aktualios ir mūsų šaliai suprantant galimas ateities gamtines rizikas.
Tyrimo autoriai yra doktorantas Damian Moskalewicz (Gdansko universitetas), prof. Witold Szczuciński (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas), Dr. Przemysław Mroczek (Marijos Kiuri-Skladovskos universitetas Liubline) ir dr. Giedrė Vaikutienė (Vilniaus Universitetas).