90150001 850x491 642x410

Studentai, studijuojantys chemijos, biochemijos, mikrobiologijos ir medicinos studijų programose kviečiami dalyvauti konkurse laimėti Kanados lietuvių fondo „Eileen ir Vincent Kadis“ vardines stipendijas. Konkurse gali dalyvauti pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų ne žemesnio nei II kurso studentai atitinkantys abu šiuos kriterijus:

     1. paskutinio semestro svertinis studijų rezultatų vidurkis yra ne žemesnis nei 8;

     2. yra socialiai remtini (dėl sunkios finansinės padėties, ligos ar artimųjų mirties) chemijos, biochemijos, mikrobiologijos ir medicinos studijų programų pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų ne žemesnio nei II kurso studentai.

Skaityti daugiau...

dr. maab elsheikh lt 

Dr. Maab Elsheikh yra 36-erių metų sudanietė, gimusi ir užaugusi Džidoje, Saudo Arabijoje. Ji neseniai baigė odontologijos studijas ir Kyushu universitete (Japonija) apgynė daktaro laipsnį, specializuodamasi biomedžiagų srityje. Trejus metus ji dirbo odontologe Sudane ir Saudo Arabijoje. Nuo 2024 m. spalio mėn. dirba podoktorantūros stažuotoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete. Ji džiaugiasi galėdama pradėti naują mokslinės karjeros etapą Lietuvoje. Mokslininkė planuoja gilinti savo žinias, publikuoti mokslinius straipsnius, dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, mėgautis Vilniaus miestu ir leistis į kelionę, kurioje susipažins su naujais ir įdomiais žmonėmis. Toliau – interviu su VU mokslininke.

Skaityti daugiau...

sakalauskienell

Sveikiname VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemijos mokslo krypties doktorantę Laurą Sakalauskienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Nanostruktūrų taikymas gliukozės biologiniuose jutikliuose“ (mokslinė vadovė – prof. dr. Almira Ramanavičienė).

Disertacija rengta 2019 – 2023 metais Vilniaus universitete Chemijos ir geomokslų fakultete.

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Vida Vičkačkaitė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

doc. dr. Lina Mikoliūnaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė (VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003);

prof. dr. Evaldas Naujalis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Germanas Peleckis (Wollongong universitetas (Australija), gamtos mokslai, chemija – N 003).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

 

L. Sakalauskienei linkime sėkmingų ateities projektų!

 

moks 0
Netektis. Eidamas 104-uosius gyvenimo metus, 2024 m. spalio 2 d. mirė geografas, hidrologas, fizinių mokslų daktaras, ilgametis VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros darbuotojas ir vedėjas, docentas EDUARDAS ČERVINSKAS (1921.08.15–2024.10.02). Netekome išskirtinės asmenybės, savo darbais daug prisidėjusios prie kompleksinių Lietuvos vandenų (ypač Kuršių marių) tyrimų ir aktyvaus jaunesnių tyrėjų kartų ugdymo.
 
Eduardas Červinskas gimė 1921 m. rugpjūčio 15 d. Penzoje (Rusija). Vėliau persikėlęs gyventi į Lietuvą lankė gimnazijas Kybartuose ir Kaune. 1941 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1943–1945 m. dirbo mokytoju Kretingos gimnazijoje. 1950 m. baigęs Vilniaus universitete geografiją dirbo dėstytoju VU Gamtos mokslų fakultete. 1956 m. apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją „Vandens apykaita tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros“ (nuo 1961 m. docentas). 1960–1987 m. dirbo Hidrologijos ir klimatologijos katedroje (1960–1972 m. šios katedros vedėjas).
Skaityti daugiau...

kristalu chemija 3d 900x900
Vilniaus universiteto (VU) leidykla pristato naujieną – Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto mokslininkų prof. dr. (HP) Jurgio Barkausko ir doc. dr. Martyno Misevičiaus knygą „Kristalų chemija“.
 
Kristalų chemija nagrinėja kristalų struktūrą ir ryšius, egzistuojančius tarp atomų, molekulių ir jonų, šiuos parametrus siedama su kristalinių medžiagų savybėmis. Ši chemijos kryptis sudarė sąlygas vystytis tokioms technologiškai svarbioms sritims, kaip medžiagotyra, mineralogija, kietojo kūno fizika ir kt. Žinios apie kristalus ypač svarbios metalurgijoje, keramikoje, elektronikoje, šiuolaikinėje optikoje – srityse, kurios lemia šiuolaikinių technologijų pažangą. Be kristalų chemijos pagrindų neįsivaizduojamas ir išsamus chemijos išmanymas.
Vadovėlis parengtas pagal Vilniaus universitete Chemijos institute dėstomą Kristalų chemijos kursą, tačiau jame apžvelgiamos temos aktualios ir kitų sričių specialistams. Vadovėlį sudaro keturios dalys: Aprašomoji kristalų chemija, Simetrija, Kristalų analizė ir Realieji kristalai. 
Šiose dalyse nuo teorinio kristalų struktūros nagrinėjimo palaipsniui pereinama prie praktinių klausimų, aptariamos puslaidininkių ir kitų technologiškai svarbių kristalinių medžiagų ir mineralų savybės.

avarvari2

2024 m. spalio 24 d. (ketvirtadienį) 14:00 val. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto (Naugarduko g. 24) Neorganinės chemijos auditorijoje (141 aud.) vyks mokslinis seminaras, kuriame pranešimą „Chiral electro- and photoactive materials” skaitys Prof. Narcis Avarvari iš Prancūzijos Anžė universiteto (Université d'Angers).

 

Kviečiame visus dalyvauti!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos