Baigęs Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą 1984 m., grįžau į Kauną ir pradėjau dirbti Kauno medicinos universitete (anuo metu – Kauno medicinos akademija) Bioorganinės chemijos katedroje. Kadangi ši katedra jau ne vienerius metus bendradarbiavo su Kijevo molekulinės biologijos ir genetikos institutu, siųsdavo ten savo mokslo darbuotojus į aspirantūrą, man irgi po poros metų pasiūlė tapti aspirantu. Taip aš pradėjau kaupti duomenis savo disertacijai, kurią po maždaug ketverių metų ir apsigyniau Kijeve.
Jos tema – „Baltymų biosintezės aparato sutrikimai triušio širdyje miokardo išemijos metu“. Beveik tuo pačiu metu prasidėjo ir mano darbas televizijoje.
Visa tai nutiko iš esmės netyčia, kuomet mano klasės draugas Juozas Monkevičius pasiūlė užeiti į Lietuvos televizijos filialą Kaune ir sukurti laidą apie fantastinius filmus ir fantastiką apskritai. Fantastine literatūra o vėliau ir kinu aš pradėjau domėtis dar mokykloje. Todėl ryžausi pabandyti. Tuometinis LRT Kauno programų direkcijos direktorius Raimondas Šeštakauskas suteikė tokią galimybę, ir netikėtai man pačiam laida „Videokaukas“, kurios pirmasis eteris įvyko 1992 m. kovo 18 d., tapo labai populiari. Kurį laiką aš dar dėsčiau chemiją ir biochemiją studentams užsieniečiams (pirmoji grupė atvyko iš Libano), tačiau ilgainiui darbas televizijoje pradėjo reikalauti vis daugiau laiko. Juolab, kad už poros metų pradėjau lygiagrečiai kurti antrą laidą „Kaukodromas“, skirtą kino naujienoms (kartu su šviesios atminties melomanu Virginijumi Mizaru) ir kažkaip nejučiomis tapau TV žurnalistu. Papildomai įsidarbinau LRT programų įsigijimo skyriuje ir ėmiau pirkti filmus televizijai. Nebuvau tikras, ar mokslo žinios man dar kada pravers, tačiau tai nutiko tuomet, kai kilo mintis sukurti laidą, skirtą mokslo naujienoms. Mane inspiravo puiki M. Kaku knyga „Visions“, kurią įsigijau Vilniaus knygų mugėje. Tuo noriu pasakyti, kad idėjos gali gimti arba pasisiūlyti bet kur ir bet kada. Taip pasibaigė „Videokauko“ projektas, o Lietuvos televizijoje atsirado mokslo naujienų ir prognozių laida „Negali būti“. Ji išgyveno devynis sezonus. Per tą laiką buvau parengęs dar vieną diskusijų laidą su mokslininkais „Žinių visuomenė“, kuri vieną sezoną buvo rodoma LRT Kultūros kanale. Na, o šiuo metu jau ne vienerius metus kuriu televizinį ir interneto projektą „Mokslo ekspresas“ – trumpesnę, labiau dinamišką mokslo naujienų laidą. Taip pat jau kelerius metus dirbu Lietuvos mokslų akademijoje. Galima sakyti, kad jau daug metų mane lydi televizija, kinas, mokslas ir fantastika. Tik šių komponentų proporcijos kinta.
Visų projektų ir darbų, manau, neverta vardyti. Galiu apibendrindamas pasakyti, kad man iki šiol viskas klostėsi labai sėkmingai. Atrodo, tarsi pats gyvenimas periodiškai pasiūlo įvairių galimybių. Tereikia tik pačiam apsispręsti, kokių darbų imtis. Šiuo metu visi mano užsiėmimai daugiau ar mažiau sutampa su mano pomėgiais. Nežinau, ar visiems žmonėms galioja vienas sėkmės receptas, tačiau man atrodo, jog vienas svarbiausių principų, kurių reikia laikytis – atrasti ar pajausti savo mėgiamą sritį ir nuosekliai į ją gilintis. Būtent taip fantastika labai netikėtai man pačiam, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, tapo viena pagrindinių gyvenimo veiklų. Nuoseklumas ir kantrybė yra itin svarbu, nes taip kaupiama patirtis. Esu įsitikinęs, kad kitas labai svarbus sėkmės komponentas – knygų įvairiomis temomis skaitymas, taip plečiant savo akiratį ir tobulinant žodžių atsargas bei mąstymą. Tai bene pats geriausias naujų idėjų šaltinis.