Likimas lėmė taip, kad 1983 m. baigęs Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą išvykau dirbti į man tuo metu dar mažai pažįstamą Kauną, tuometinę “Sanito“ įmonę. Po keturių metų (stebėtinai greitai) gavęs taip tada vadinamą „kooperatinį“ butą ir verčiamas finansinių aplinkybių darbą pakeičiau – pradėjau dirbti inžinieriumi tuometinėje Pabaltijo paleidimo-derinimo valdyboje, kur ir pradėjau savo, kaip aplinkosaugos technologo, karjerą.
Atmosferos taršos šaltinių įvairiose įmonėse tyrimai buvo išties įdomus darbas, kažkaip netyčia vis pagalvodavau, kaip šaunu būtų visa tai dėstyti, juk tokių žinių, išskyrus cheminės analizės pagrindus, studijų metais nebuvau gavęs. Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse šiai mano svajonei buvo lemta išsipildyti – gavęs pasiūlymą dirbti panašų darbą Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultete tikrai nedvejojau.
1992 metais įstojau į aplinkos inžinerijos mokslo krypties doktorantūrą ir faktiškai pradėjau dirbti atmosferos apsaugos pagrindų dėstytojo darbą Inžinerinės ekologijos katedroje (dabar Aplinkosaugos technologijos katedra). Doktorantūros studijų laikotarpyje du kartus stažavausi Clausthal technikos universitete Vokietijoje, kur atlikau nemažą dalį su disertacija susijusio tiriamojo darbo tirpiklių garų adsorbcijos hidrosilikatiniais adsorbentais srityje. Disertaciją apsigyniau 1998 metais, jau būdamas pakankamai brandaus amžiaus.
Toliau kaip ir viskas sava vaga: atmosferos apsaugos pagrindų dėstymas; 2000 metais gautas docento pedagoginis vardas ir pareigos; vadovavimai magistrantams ir doktorantams, tarptautiniai projektai su įvairių šalių partneriais, vertinant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo aplinkosaugines pasekmes, buitinių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos naujose ES šalyse-narėse galimybes, anglies dioksido sekvestracijos galimybes. Daug teko sulaužyti iečių rengiant ir ginant įvairius atliekų deginimo Lietuvoje projektus nuo suinteresuotų grupių suklaidintų žmonių.
2009 metais Lietuvos žemės ūkio universitete praėjau habilitacijos procedūrą, tais pačiais metais katedroje gavau profesoriaus pareigas, 2013 metais – man suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Pastaruoju metu katedros studentams (bakalaurantams ir magistrantams) dėstau su atliekų tvarkymu susijusius modulius, o mano vykdomi moksliniai tyrimai susiję su pavojingų atliekų nukenksminimu, atliekų susidarymo prognostinių metodų rengimu, sąvartynų kasyba ir išteklių atgavimu. Šie darbai neįmanomi be intensyvaus tarptautinio bendradarbiavimo, todėl labai džiaugiuosi turėdamas gerus ir draugiškus kontaktus su kolegomis iš Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Austrijos, Graikijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos ir Gruzijos universitetų. Bendraujant su jais didelį įspūdį paliko du dalykai: tai disertacijos oponavimas Lappeenrantos technikos universitete (Suomija), kai esi tik vienas oponentas vietoje mums įprasto komiteto ir dar turi nuomotis fraką J, o taip pat gruzinų kolegų iš Kutaisio universiteto vaišingumas ir jų džiaugsmas priimti svečius iš Europos Sąjungos, taip tikintis pagalbos reformuojant doktorantūros studijų procesą.
Manau, kad visa tai irgi galiu vadinti savo sėkmės istorija. Taip, galbūt dėl to tikrai reikia atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, tačiau reikia ir darbo bei nuolatinio artimų žmonių palaikymo. Todėl tikrai esu dėkingas už tai savo žmonai Vidai, dukrai Gintarei ir sūnui Juliui. Džiaugiausi, kad mano vaikų gyvenime Vilniaus universitetas irgi suvaidino savo vaidmenį, nes Julius, dabar sėkmingai besidarbuojantis Vilniuje UAB „BOD group“, savo pradinį studijų etapą (bakalaurą) baigė VU Fizikos fakultete, o Gintarė, uoliai krimtusi medicinos mokslus, rezidentūrą baigė VU Medicinos fakultete.
Už savo sėkmę esu dėkingas ir gimtajam VU Chemijos fakultetui. Malonu ten užsukti ir sutikti buvusius kursiokus ir studijų draugus, dabar jau žinomus profesorius, tokius kaip A. Kareiva, A. Padarauskas, V.Vičkačkaitė, J.Kiuberis ir R.Raudonis. Džiugu matyti nuo studijų laikų pažįstamus fakulteto absolventus ir savo dabartiniame darbe bei kitose Kauno mokslo ir studijų institucijose. Iš jų paminėti galiu I. Daukantaitę-Sadauskienę ir R. Maskoliūną. Apie dažnai per televizorių matomus žinomus politikus – fakulteto absolventus turbūt nekalbėsiu. Bet visi šie dalykai turbūt daug pasako apie VU Chemijos fakulteto vaidmenį mūsų Tėvynės Lietuvos akademiniame ir visuomeniniame gyvenime.