VU mokslininkai nagrinėja ekstremalius potvynius Vilniaus mieste ir ieško, kaip sumažinti ekstremalių klimato reiškinių keliamas rizikas
Per pastaruosius 40 metų Europoje ekstremalių klimato reiškinių sukelti ekonominiai nuostoliai sudarė 446 mlrd. EUR, tai yra net 81 % visų gamtos pavojų padarytų nuostolių, todėl aktyviai ieškoma veiksmingų strategijų, kaip valdyti šias rizikas.
2023-2025 m. vyksta tarptautinis mokslinis HORIZON projektas "The Human-Tech Nexus – Building a Safe Haven to cope with Climate Extremes", trumpinys (HuT) – „Žmogus ir technologijos – kuriant saugius būdus tvarkytis su ekstremaliomis klimato sąlygomis".
Projekte „The HuT“ Europos mokslinių tyrimų grupės, institucijos ir suinteresuotosios šalys (konsorciume dalyvauja 26 partneriai iš 9 šalių, tarp jų – Vilniaus universitetas) siekia integruoti ir panaudoti geriausią inovatyvią skirtingų sričių ir regionų praktiką įvairiuose teritoriniuose kontekstuose nagrinėjant tokias klimato ekstremumų sukeliamas rizikas kaip miško gaisrai, sausros, karščio bangos, nuošliaužos, liūtys, potvyniai ir polūdžiai, audros.
Projekto tikslas – kurti tarpdisciplinines klimato ekstremumų sukeltų nelaimių rizikos valdymo priemones ir metodus. Orientuojantis į žmogų, ieškoma, kaip tobulinti visų tipų įspėjimus, didinti jų veiksmingumą gelbėjant gyvybes, pragyvenimo šaltinius ir turtą. Numatoma kurti šios srities mokomąją ir įtraukties skatinimo metodinę medžiagą, pritaikytą įvairioms auditorijoms ir tikslams (mokyklinukų švietimas, visuomenės informavimo kampanijos ir kt.).
Ateities klimato kaitos poveikio (pavojaus) vertinimui naudojami istorinių hidrometeorologinių archyvai, pakartotinės analizės skaitmeniniai modeliai ir būsimo klimato scenarijų modeliavimas.
Norima mažinti rizikas sistemiškai, pasitelkiant tarpdisciplinines prieigas, tame tarpe, nustatant inovatyvias finansavimo galimybes, tobulinant draudimą.
Siekiant išplėsti pozityvų projekto poveikį, bus parengtos Nelaimių rizikos valdymo politikos, prisitaikymo ir atsparumo didinimo galimybių apžvalgos.
Viena iš 10 HuT projekto demonstracinių teritorijų – Vilnius
Vilniuje vis dažnesni poplūdžiai, tapo didesni užstatytų teritorijų užtvindymai, nes kyla vis stipresnės liūtys, o miesto lietaus vandens surinkimo ir drenavimo sistema tam nepakankamai pritaikyta.
HuT projektu Lietuvoje siekiama prisidėti prie ekstremalių liūčių sukeliamų krizių valdymo tobulinimo.
HuT Vilniaus demonstracinio padalinio tikslas – tobulinti gausių (trumpalaikių, bet didelio intensyvumo) kritulių, galinčių lemti lietaus sukeltus potvynius, stebėjimą ir prognozavimą bei siekti, kad miestai ir jų paviršinių lietaus nuotekų drenavimo sistema būtų vystoma remiantis naujausiais klimatiniais duomenimis ir atsižvelgiant į prognostinius neapibrėžtumus. Taip pat norima padidinti bendruomenių informuotumą ir susidomėjimą ekstremaliais klimato reiškiniais, jų poveikiu miestams.
Projekte dirba Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslininkai: doc. dr. Gintautas Stankūnavičius, dr. Viktorija Mačiulytė, dr. Giedrė Godienė ir dr. Dalia Grendaitė. Tirdami stiprių ir katastrofinių liūčių padarinius Vilniaus mieste, jo gatvėse pastaraisiais metais, jie bendradarbiauja su sostinės savivaldybe, VšĮ Grinda, kitomis institucijomis, subjektais, vietos bendruomenėmis, gyventojais.
Klimato kaitos seminaro Kretingoje 2024 02 02 medžiaga
Daugiau apie HuT projektą:
https://www.youtube.com/watch?v=ib7i-f4DDhs
HORIZON – tai Europos Sąjungos Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa iki 2027 m.
Informaciją parengė
Giedrė Godienė,