Birželio 20 d. Chemijos ir geomokslų fakultetas atšventė 225-ąjį Chemijos instituto įkūrimo jubiliejų, skaičiuojamą nuo Chemijos katedros Vilniaus universitete įkūrimo.
Švęsti chemikai pradėjo dar birželio pradžioje Vilniaus Vingio parke formuodami gyvą periodinių elementų lentelę. Nepabūgę kaitrios saulės ir artėjančios audros, 118 dėstytojų, studentų ir savanorių Geomokslų instituto kartografų paskolintu dronu įsiamžino atminimo nuotraukoje.
Vakarų pasauliui vis intensyviau taikantis prie klimato pokyčių, žmonės daugiau domisi gamta. Ne išimtis ir verslas, įvairiais būdais siekiantis kuo labiau sumažinti CO2 emisijas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovo Kęstučio Šetkaus teigimu, gyventojai vis dažniau ieško tokių duomenų apie orus, kurie anksčiau paprastai domindavo tik specialistus. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta profesionalaus kompleksiško požiūrio į tvarumą ir kovą su klimato kaita.
Būsimi studentai, kviečiame užduoti jums rūpimus klausimus ir rinktis #pirmunumeriuVU. Priėmimo vadovas Artūras Šaltis padės rasti atsakymus. Registruokitės šioje nuorodoje - https://www.vu.lt/kviecia-vu/konsultacijos-abiturientams?fbclid=IwAR2i7OcaSn64BWpRgaTxE2mZhUANmzFaXHyyO_rmmM7f9dVjgsZ0liIGm2w
„Ne imti, bet duoti“ parengtas žemėlapis padės identifikuoti Lietuvos jaunimo problemas
2022-ieji Lietuvoje paskelbti jaunimo ir savanorystės metais, taip skatinant atsigręžti į jaunų žmonių užimtumo problemas. Skirtingų šalies regionų demografiniai rodikliai signalizuoja apie skirtingus sunkumus, su kuriais susiduria įvairiose savivaldybėse gyvenantys jaunuoliai. Tam, kad padėtų juos spręsti, Vilniaus universiteto (VU) geografai kartu su VšĮ „Ne imti, bet duoti“ parengė žemėlapį, padėsiantį plėtoti savarankiškas jaunų žmonių veiklas visoje Lietuvoje.
2022 metų birželio 23 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino birželio 20-21 dienomis vykusių papildomų rinkimų į Senatą rezultatus.
Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai? Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje“. Naujas Vilniaus universiteto (VU) mokslininko prof. Andrejaus Spiridonovo tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Kanados Makgilio universiteto profesoriumi Shaunu Lovejoy, atskleidžia, kad abi šios teorijos yra teisingos skirtingais laiko matavimo masteliais.
