Herb Landing uolos. Viena iš mokomųjų ekskursijų. Pasitelkus droną ieškota atodangų, Kanada.
Paskutinio VU CHGF Geologijos ir mineralogijos katedros kurso doktorantė Vaida Kirkliauskaitė ką tik grįžo iš visą vasarą trukusios stažuotės Manitobos universitete (Kanada). Su Vaida kalbamės ne tik apie jos vykdomus tyrimus, Lietuvos gelmėse slypinčius lobius, bet ir apie akademinį gyvenimą bei skirtingų šalių mokslininkų darbo įpročius.
Jūsų doktorantūros baigiamojo darbo tema: ,,Retųjų žemių ir susijusių elementų metalogenija Pietų Lietuvoje". Kuo ji aktuali?
Retųjų žemių elementai per pastaruosius kelis dešimtmečius pradėti plačiai naudoti aukštųjų ir žaliųjų technologijų pramonėje. Dėl šių išteklių mes turime galimybę mus supančius prietaisus gaminti mažesnius, efektyvesnius ir kurti naujas technologijas. Visame pasaulyje sparčiai vystantis aukštosioms technologijoms šie elementai jau tapo kritiniais. Tai reiškia, kad jų tiekimas pramonei priklauso nuo ekonominių ir politinių faktorių (didžiąją rinkos dalį užima Kinija). Be to, tai nėra atsinaujinantys resursai , tiksliau, jų susiformavimui gali prireikti milijonų metų ir atitinkamų sąlygų sutapimo, todėl jų kiekis Žemėje ribotas. Retųjų žemių elementai iš tiesų nėra tokie reti Žemėje, tačiau retai sudaro mineralus ir didesnės koncentracijos telkinius. Mano darbo tikslas – nustatyti, kaip tokie ištekliai susidaro gamtoje, kokių geologinių sąlygų reikia jų susiformavimui. Tai padėtų išsiaiškinti, kur tokių išteklių galima rasti.
Vienas iš svarbiausių mano darbo aspektų – Lietuvos kristaliniame pamate esančių retųjų žemių anomalijų bei mineralo apatito tyrimas. Analizuojant gręžinių medžiagą yra nustatyta, kad Pietų Lietuvos žemės gelmėse turime geležies rūdos telkinį. Jame esančios retųjų žemių anomalijos bei kiti mineralai padeda iššifruoti ilgą jų susidarymo istoriją ir suteikia daug naudingos informacijos. Nevertėtų atmesti galimybės, jog ateityje tai gali išaugti į kompleksinį naudingųjų išteklių telkinį ar laboratoriją ir taip prisidėti prie Lietuvos ekonomikos bei mokslo.
Kaip įvardintumėte savo mokslinius interesus? Gal turite kokių nors ambicingų mokslinių tikslų?
Šiuo metu domiuosi ir savo darbus sieju su tokiomis geologijos rūšimis kaip magminių ir metamorfinių uolienų petrologija, naudingaisiais ištekliais, jų gavyba ir racionaliu panaudojimu.
Kadangi Lietuvos kristalinis pamatas (magminės, metamorfinės uolienos) yra kelių šimtų metrų, o kartais ir daugiau nei kelių kilometrų gylyje, todėl ir šios srities geologus (petrologus) galima skaičiuoti ant pirštų. Įrangos šių uolienų tyrimams Lietuvoje taip pat nėra daug. Baigusi doktorantūrą ir įgavusi patirties užsienyje, tikiuosi pati įkurti tokią uolienų tyrimų laboratoriją Geomokslų institute.
Vienas iš didžiausių iššūkių moksle – finansavimo paieškos. Reikia nuolatos stengtis išnaudoti visas įmanomas galimybes – kartais iš penkių paraiškų viena gali būti sėkminga. Svarbu neužmiršti ir užsienio fondų. Pradėjusi studijas doktorantūroje, skaičiau daugybę mokslinių straipsnių savo darbui reikalingomis temomis ir laiškais susisiekiau su jų autoriais. Pristačiau savo tyrimų temą, problemas bei kviečiau bendradarbiauti. Vienas iš atsiliepusių buvo dabartinis mano darbo konsultantas Anton Chakhmouradian , dirbantis Manitobos universitete, Kanadoje. Tokie garsūs savo srities mokslininkai kaip jis dažniausiai būna labai užimti, – daug keliauja rinkdami mėginius, tyrimus vykdo ir kitų šalių laboratorijose. Pasinaudojusi Erasmus programa, savaitei pasikviečiau jį į Lietuvą dėstyti paskaitų apie karbonatitines uolienas, kuriose taip pat randami retųjų žemių elementai.
Su profesoriumi Anton Chakhmouradian skenuojančios elektroninės mikroskopijos laboratorijoje, Kanada
Kaip atsidūrėte Kinijoje?
Prieš suplanuotą kelionę į Kanadą, su darbo vadovu prof. Gediminu Motuza bei konsultantu Anton Chakhmouradian aptarėmė disertacijos medžiagą. Turėjau suplanavusi daug tyrimų, mineralo apatito datavimas – vienas iš jų. Šis tyrimas dar nėra plačiai naudojamas, todėl buvo itin svarbu išsiaiškinti metodiką bei mokytis iš profesionalų. Taip A. Chakhmouradian pasiūlė nuvykti į Kiniją pas geologę Wei Chen. Mėnesį Vuhano universiteto laboratorijoje dirbau su induktyviai susietos plazmos masių spektrometru. Savo atsigabentuose mėginiuose nustačiau retųjų žemių elementų kiekius bei jų amžių. Manau, kad su šiuo universitetu bendradarbiausime ir toliau – Kinija daug investuoja į mokslą – universitetas puikiai aprūpintas kokybiška įranga, o kolegos geologai, jei tik pasiūlai įdomią temą, visada yra pasiruošę prisidėti prie tyrimų.
Daug keliaujate, mokėtės įvairiuose universitetuose (Sankt-Peterburgo, Lundo, Turku, Freiburgo)... Kuo Jums įsiminė Kinija?
Turbūt tai buvo daugiausiai pastangų pareikalavusi kelionė. Kinijoje patekau į visiškai kitą kultūrą. Vuhano mieste gyvena daugiau nei 10 mln. gyventojų, taigi ritmas čia visai kitoks. Drėgnas ir karštas klimatas verčia ilgiau likti laboratorijoje, tad namo grįžti apie 22.00 – 23.00 valandą, kai jau būna vėsiau. Kinai dieną pradeda vėliau, o pietų metu eina miegoti, tačiau dėl to dirba iki išnaktų. Šalyje be galo svarbi hierarchija ir subordinacija. Studentai atostogauja vos kelias savaites per metus ir turi daugiau pareigų bei atsakomybių prieš dėstytojas/us ar darbų vadovus/es. Anglų kalbą mažai kas moka, tad maistą ar taksi teko užsisakyti gestais, o išmaniojo telefono programėlės gelbėjo bandant perskaityti gatvių pavadinimus. Su kolegomis bendravome technine kalba ir skaičiais, tad viskas puikiai pavyko. Visi be galo paslaugūs, drovūs ir darbštūs.
Kokių tikslų vedina išvykote į Kanadą? Kaip sekėsi šioje šalyje?
Grįžusi iš Kinijos jau buvau gavusi kitą finansavimą iš Studijų mainų ir paramos fondo. Tai suteikė galimybę nuvykti į Kanadoje esantį Manitobos universitetą ir tiesiogiai dirbti su savo darbo konsultantu Anton Chakhmouradian. Pagrindinis mano tikslas buvo dar nuodugniau ištirti turimus uolienų mėginius: nustatyti juose esančių mineralų cheminę sudėtį, tekstūras bei struktūras. Tikiuosi, jog galiausiai, analizuojant visą duomenų kompleksą, bus įmanoma paaiškinti šių uolienų, o kartu ir naudingųjų išteklių kilmę, susidarymo procesus, bei įvertinti geležies rūdos, retųjų žemių elementų ir fosforo, kaip kompleksinio telkinio, ekonominį potencialą.
Vos atvykus, teko išklausyti nemažai savo darbo konsultanto paskaitų apie optinę mineralogiją, tyrimo metodus, mėginių ruošimo metodikas bei išmokti naudotis sudėtinga laboratorine įranga. Tai ne tik papildė mano žinias, kurios neabejotinai pravers pačiai dėstant paskaitas bakalauro studentams, tačiau ir padėjo susikurti laboratorijos, kurią norėčiau įkurti Geomokslų institute, vaizdą.
Kanada taip pat gerokai skiriasi nuo Europos, tačiau kontrastai ne tokie ryškūs ir nėra tokio didelio kalbos barjero kaip Kinijoje. Atstumai čia – dideli, todėl miestas labiau pritaikytas mašinoms. Spėjau pasiilgti savo dviračio, galimybės pasivaikščioti parke bei lietaus. Taip, lietaus! Manitobos miestas įsikūręs prerijose, tad temperatūra vasarą čia nuolat apie +30, o žiemą nukrenta net iki -40 laipsnių.
Kanadiečiai yra be galo draugiški, labai maloniai nustebino kolektyvas. Fakultete įprasti dažni susitikimai ir bendri pietūs, ypač prieš vasaros praktikas, kuomet visi išvyksta į kalnus ar kitas vietoves. Dėstytojai kviečiasi studentus, visi atsineša vaišių, dalinasi vasaros planais, o grįžus – įspūdžiais. Pastebėjau, jog universitete yra nemaža ir glaudi doktorantų bei magistrų bendruomenė. Manau, studentams tai labai svarbu, – kartu jie gali aptarti savo atliekamus tyrimus, jų rezultatus, gauti patarimų ar tiesiog atsipūsti prie puodelio arbatos jiems skirtoje erdvėje. Dar viena išskirtinė praktika (ji buvo taikoma ir studijų Švedijoje metu) yra tai, kad studentas gauną raktą arba kodus ir į jam skirtas erdves gali patekti bet kuriuo paros metu. Mokslininkams, kuriems paros laikas ar savaitgaliai dažniausiai neturi didelės įtakos, tai itin patogu. Aktualu ir turint mažų vaikų – galimybė susikurti laisvą grafiką leidžia moterims anksti grįžti į darbus ir, kad ir lėtesniu tempu, toliau tęsti tyrimus. Toks pasitikėjimas nuteikia maloniai, be to – kai atvyksti tik trumpam, norisi nuveikti kuo daugiau.
Vaida Kirkliauskaitė su dr. Wei Chen. Kinija.
Gal turėtumėte kokių nors patarimų būsimiems ar esamiems doktorantams?
Manau daugelį doktorantų/čių kankina klausimai, kas bus baigus studijas. Todėl svarbu neapsiriboti vien savo projektu. Dažnai darbus, tyrimus ir šių veiklų finansavimą reikia planuoti/ieškoti iš anksto, prieš metus, o tiksliau – nuolat. Todėl pati be galo džiaugiausi, kad darbo konsultantas Anton Chakhmouradian pasiūlė prisijungti prie jo vykdomų projektų.
Savaitę praleidome Manitobos provincijos šiaurėje, kur bendradarbiavome su geologais iš Manitobos geologijos tarnybos. Jie šiuo metu braižo vietovės geologinį žemėlapį, tikslina prieš kelis dešimtmečius braižytus žemėlapius ir atlieka tyrimus. Na, o mes ieškojome karbonatitinių daikų. Tyrinėjama vietovė buvo kaitaus reljefo, kalnuota, dalis objektų – didžiulio ežero salose, tad labai pasitarnavo mano atsivežtas dronas. Galėjau pagelbėti kolegoms rasti atodangas bei parinkti patogesnį maršrutą. Taip pat pavyko rasti ir minėtas karbonatitų gyslas. Atrinktus mėginius atsivežėme į universitetą, kur toliau ruošiau ir siunčiau juos į kitas laboratorijas šlifų gamybai (šlifai – tai plonos uolienos plokštelės, kurias jau galima detaliau tirti kitais metodais) ir stabilių izotopų tyrimams.
Kitas projektas prie kurio prisidedu – pseudomorfų tyrimas karbonatituose. Susidarius uolienai, vyksta papildomi antriniai procesai susiję su temperatūros, slėgio pokyčiais bei fluidų migracija – mineralą gali pakeisti kiti mineralai. Taigi, cheminė jo sudėtis pasikeičia, taičiau pirminė forma išlieka. Tai ir vadinama pseudomorfoze. Mano užduotis – šį agregatą ištirti ir atsekti vykusius procesus. To pradžia – rentgeno spindulių difrakcijos metodo taikymas, o interpretuojant gautus duomenis paaiškės, ar reikės pasitelkti papildomų technikų šiam uždaviniui spręsti.
Esate ne tik strudentė, bet ir VU Geomokslų instituto darbuotoja. Kokios Jūsų veiklos sritys šiuo atžvilgiu?
VU Geomokslų institute dėstau tas paskaitas ir laboratorinius darbus, kuriuos pati klausiau studijuodama bakalaure. Jei pavyksta, geologine tematika organizuoju studentų išvykas į gamtą. Prie jų prisideda ir mūsų kolegos geografai, nes geologija ir geografija – glaudžiai susijusios sritys. Taip pat – konsultuoju ir padedu mūsų instituto studentams studijų bei studijų mainų klausimais. Tokių renginių, kaip ,,Tyrėjų naktis", ,,Erdvėlaivis Žemė" metu vedu ekskursijas ir pasakoju moksleiviams apie geologiją. Be viso to, esu Lietuvos Geomokslų olimpiados, skirtos gamtos mokslais besidomintiems moksleiviams, koordinatorė. Ją Geomokslų institute organizuosime jau trečią kartą. Be galo džiaugiuosi šių metų nacionalinės atrankos nugalėtojų pasiekimais Pietų Korėjoje. Tikiu, jog sekančioje tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje taip pat pasirodysime šauniai.