Maab Elsheikh
Dr. Maab Elsheikh yra 36-erių metų sudanietė, gimusi ir užaugusi Džidoje, Saudo Arabijoje. Ji neseniai baigė odontologijos studijas ir Kyushu universitete (Japonija) apgynė daktaro laipsnį, specializuodamasi biomedžiagų srityje. Trejus metus ji dirbo odontologe Sudane ir Saudo Arabijoje. Nuo 2024 m. spalio mėn. dirba podoktorantūros stažuotoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete. Ji džiaugiasi galėdama pradėti naują mokslinės karjeros etapą Lietuvoje. Mokslininkė planuoja gilinti savo žinias, publikuoti mokslinius straipsnius, dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, mėgautis Vilniaus miestu ir leistis į kelionę, kurioje susipažins su naujais ir įdomiais žmonėmis. Toliau – interviu su VU mokslininke.
Kaip ir kada supratote, kad savo ateitį norite sieti su chemijos mokslais?
Iš esmės, manau, kad chemija susidomėjau dar vidurinėje mokykloje. Iš pradžių ji man nelabai sekėsi, nesupratau net elementariausių cheminių lygčių. Tačiau, padedama vieno iš savo mokytojų, palaipsniui žingsnis po žingsnio išmokau šį dalyką. Galiausiai chemija man pasirodė gana įdomi. Tai panašu į tai, kai manai, kad kažką suprasti yra per sunku. Kartais pats nustembi savo gebėjimu jį suvokti. Mane nustebino, kokia įdomi gali būti chemija, ypač kai supranti, kad jos esmė – tirti mus supančią materiją.
Gal galėtumėte papasakoti, kaip nusprendėte studijuoti odontologiją Japonijoje?
Mano motina man buvo svarbi paskata. Kai baigiau bakalauro studijas, ji skatino mane toliau studijuoti Japonijoje dėl jos pažangių technologijų ir puikios švietimo sistemos. Daugelyje Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių Japonija vertinama teigiamai. Mama įkvėpė mane tyrinėti savo pomėgius. Tuomet mane žavėjo odontologija. Ši sritis šiek tiek susijusi su chemija ir tokiomis sritimis kaip audinių inžinerija ir regeneracija. Pateikiau paraišką studijuoti šį dalyką ir man pasisekė, kad buvau priimta.
3 metus dirbote odontologe Sudane ir Saudo Arabijoje, kaip nusprendėte pradėti naują mokslinį kelią Lietuvoje?
Žinau, kad kai kurie žmonės, atsižvelgdami į mano ankstesnę odontologo patirtį, gali pagalvoti, jog tai visiškai kitoks kelias. Tačiau aš visada turėjau giliai įsišaknijusį smalsumą mane supančiam pasauliui. Dirbdama odontologe, patirdavau didžiulį džiaugsmą padėdama pacientams palengvinti jų skausmą ir pagerinti burnos sveikatą. Tačiau taip pat jaučiau troškimą tyrinėti pagrindinius mokslinius principus, kurie valdo šiuos procesus. Tikiu, kad moksliniai tyrimai suteikia unikalią galimybę gilintis į nežinomybę, atskleisti naujas žinias ir prisidėti prie žmonijos pažinimo pažangos. Perspektyva būti mokslinių atradimų priešakyje, daryti apčiuopiamą poveikį pasauliui mane nepaprastai motyvuoja. Štai kodėl nusprendžiau iš odontologijos pereiti į mokslinius tyrimus, o Lietuvą pasirinkau kaip vietą, kur galėčiau siekti savo akademinių tikslų ir prisidėti prie čia esančios gyvybingos mokslo bendruomenės.
Kaip nusprendėte pasirinkti Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetą?
Mano apsisprendimą vykdyti mokslinius tyrimus šiame fakultete lėmė pažintis su profesoriumi Aivaru Kareiva per doktorantūros studijas Japonijoje. Nors mūsų bendravimas buvo trumpas, man didelį įspūdį paliko jo aistra darbui ir novatoriškas požiūris į mokslinius tyrimus. Toliau sekiau jo pažangą ir mane ypač sudomino unikalūs projektai, kuriuos jis vykdė šiame fakultete. Nors jo moksliniai tyrimai gal ir nebuvo tiesiogiai susiję su mano ankstesniu darbu, mačiau tai kaip galimybę praplėsti savo žinias ir tyrimus. Mano visą gyvenimą trunkantis smalsumas ir noras suprasti pagrindinius chemijos principus paskatino mane ieškoti mokslinių tyrimų aplinkos, kuri būtų man iššūkis ir įkvėpimas. Po kruopštaus apsvarstymo pasirinkau šį fakultetą dėl jo tvirtos mokslinės reputacijos, įsipareigojimo vykdyti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus ir dėl to, kad jis įsikūręs Vilniuje, gyvybingame ir turtingą kultūros paveldą turinčiame mieste.
Taigi pokalbio pabaigoje noriu paklausti, kokie jūsų ateities planai, susiję su moksliniais tyrimais ir akademine karjera?
Turiu ir trumpalaikių, ir ilgalaikių savo podoktorantūros tyrimų tikslų. Trumpuoju laikotarpiu siekiu mokytis iš savo kolegų, įskaitant vyresniuosius mokslininkus ir doktorantus. Tikiu, kad visi galime pasinaudoti vieni kitų žiniomis ir patirtimi, nepriklausomai nuo mūsų akademinių pasiekimų. Noriu tobulinti savo įgūdžius, paskelbti daug straipsnių ir publikacijų, aktyviai dalyvauti konferencijose. Taip pat siekiu bendradarbiauti su mokslininkais tiek Vilniuje, tiek tarptautiniu mastu. Mano ilgalaikis tikslas – savo moksliniais tyrimais įnešti svarų indėlį į visuomenės gyvenimą. Tikiuosi, kad padėsiu spręsti pasaulines problemas ir pagerinti žmonių gyvenimą savo gimtojoje šalyje, kurioje mokslinių tyrimų infrastruktūra yra ribota. Įsivaizduoju ateitį, kurioje mano darbas gali daryti teigiamą poveikį bendruomenėms visame pasaulyje.
Raminta Povilaitytė
2023 m. Vilniaus klubo mokslo premija už Vilniaus miestui skirtą studento mokslo darbą – tokį įvertinimą pelnė Vilniaus universiteto (VU) geografijos magistrantūros studijų alumnė Raminta Povilaitytė. Savo studijų kelią pradėjusi nuo finansų studijų, po dvejų metų Raminta suprato, kad tai nėra jos pašaukimas, o studijuodama Chemijos ir geomokslų fakultete atrado savo bendruomenę ir įgijo įdomių patirčių. Šiuo metu R. Povilaitytė yra geografinių informacinių sistemų (GIS) produktų vadovė „Hnit-Baltic“, pirmaujančioje GIS įmonėje Baltijos šalyse.
Karjeros posūkis: nuo finansų iki geografijos
R. Povilaitytė kaip ir daugelis svarstė, kokį kelią pasirinkti po mokyklos, išankstinių svajonių neturėjo, tad paklaũsė aplinkinių, kurie siūlė stoti ten, kur didelės galimybės ir geri atlyginimai.
„Finansai tuo metu pasirodė ant bangos, matematika irgi gerai sekėsi, bet pasimokiau ten dvejus metus ir supratau, kad tai nėra tas dalykas, kuris mane tikrai domintų ir vežtų ateityje. Suvokiau, kad nebūsi geras specialistas, jeigu tau neįdomus pasirinktas kelias. Todėl atsigręžiau į geografiją, kuri man visą laiką labai patiko ir buvo labai įdomi. Bet geografija, deja, yra apipinta stereotipais, kad pabaigus studijas daug perspektyvų nėra. Aš surizikavau, galvojau, kad svarbiau daryti tai, kas patinka, įdomu“, – apie lemtingą karjeros posūkį pasakoja Raminta.
Anot pašnekovės, VU geografai turi nuostabią bendruomenę: tiek studentai, tiek dėstytojai priima šiltai, todėl baigęs studijas jautiesi kupinas įvairiausių patirčių.
„Geografija suteikia kompleksinį ir holistinį požiūrį į pasaulį apskritai. Ji apima viską – nuo žmogaus iki gamtos, mes į viską žiūrime plačiomis akimis. Manau, kad tai yra pats geriausias dalykas, kurį išsinešiau iš studijų, nes spręsdamas tam tikras problemas darbe imi matyti situaciją plačiau nei, pavyzdžiui, siauresnių sričių specialistai“, – patirtimi apie geografijos mokslus dalinasi R. Povilaitytė.
Baigiamasis darbas apdovanotas mokslo premija
Pirmaisiais magistrantūros metais Raminta gavo užduotį parengti bendrąjį planą vienai iš Vilniaus seniūnijų pagal socialinės ir demografinės aplinkos temą. Tuo metu studentė, nagrinėdama esamą didžiųjų miestų būklę bendruosiuose planuose, pastebėjo, kad nėra būdo, leidžiančio pamatyti bendrą gyventojų paveikslą mieste, siekiant suprasti, kokie žmonės gyvena tam tikroje aplinkoje. Taip gimė unikali baigiamojo darbo tema.
„Aš pradėjau galvoti, kaip apibendrinti visą informaciją, kaip sukurti žmogaus portretą, leisiantį suprasti, ko jam trūksta, su kokiomis problemomis susiduria tie žmonės ir kokių planavimo sprendimų jiems reikėtų. Mes, geografai, dažnai naudojame geografines informacines sistemas, kurios leidžia atlikti gilias erdvines analizes, taikant įvairiausius analizės metodus. Būtent tokių įvairių žinių kombinavimas leido ir man pačiai, ir, pasirodo, daugeliui pasiekti įdomų rezultatą“, – sako VU alumnė.
R. Povilaitytė save laiko visiška praktike, tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijose jai buvo svarbu, kad darbai nebūtų vien teorinio lygmens.
„Aš visą laiką noriu, kad būtų koks nors pritaikymas. Manau, premija padėjo atverti tą darbą didžiajai visuomenės daliai. Darbas plačiai pasklido, man jau teko bendrauti su įvairiausiomis organizacijomis, kurios pamatė, susidomėjo, kurioms siunčiau metodikas, kurios galbūt norėtų taikyti jas savo darbe. Turbūt man tai buvo didžiausias laimėjimas – kad jis bus pritaikomas, kad kur nors skaidrėse rodo iškarpą iš mano darbo. Tai neliko tik popieriuje“, – su džiaugsmu prisimena pašnekovė.
Geografas gali save realizuoti beveik bet kur
Pasak R. Povilaitytės, geografija apipinta įvairiais stereotipais, vienas iš jų – kad po studijų gali rinktis tik geografijos mokytojo profesiją. Nors mokytojo profesija – puikus pasirinkimas, pašnekovė įsitikinusi, kad moksleiviai turėtų žinoti, jog geografija yra be galo plati ir save realizuoti galima įvairiose srityse. Studijuojant politinę, ekonominę, aplinkosauginę geografiją, galima dirbti įvairiausiose valstybės įstaigose, aplinkosaugos tarnybose, versle, inžinerijoje, IT įmonėse.
Pašnekovė pabrėžia, kad platus požiūris atveria labai daug durų, svarbu mokėti pateikti save, parodyti, kad atsineši didelį bagažą įvairių žinių.
„Linkėčiau nenurašyti geografijos, jeigu tai yra įdomu. Žinoma, svarbu susirasti darbą, susikurti karjerą, bet svarbiausia – kad iš tikrųjų būtų įdomu, tada būsi geras specialistas. Tad jei jaučiate meilę geografijai, tikrai linkiu jos nepaleisti“, – sako VU alumnė R. Povilaitytė.
Andrius Pakalniškis
Praktika Čekijoje, stažuotės Taivane, Lenkijoje ir Prancūzijoje – tai tik dalis mokslinių Vilniaus universiteto (VU) doktoranto Andriaus Pakalniškio kelionių, leidusių įgyti patirties tarptautinėse laboratorijose, dirbti su mokslininkais iš viso pasaulio ir publikuoti ne vieną mokslinį straipsnį. Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas teigia, kad stažuotės užsienyje turėjo didžiulę įtaką jo moksliniam tobulėjimui, naujų tyrimo metodų išbandymui ir tarptautinėms pažintims, atvedusioms iki bendradarbiavimo projektuose.
Dėl VU suteikiamų tarptautinės patirties galimybių – universitetų užsienyje svarstyti neprireikė
Mokykloje A. Pakalniškiui geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, todėl jis ilgai nesvarstęs pasirinko Chemijos studijas VU Chemijos ir geomokslų fakultete ir dėl šio sprendimo nesigaili: „Jau beveik 10 metų esu šioje srityje, baigiau bakalauro, magistrantūros studijas ir dabar studijuoju doktorantūroje. Prie šių pasirinkimų smarkiai prisidėjo nuolat skatinanti ir draugiška bendruomenė, palaikanti naujas mokslines idėjas, ir universiteto suteikiamos tarptautinės patirties galimybės – užsienio universitetų svarstyti neprireikė.“
Studijų metu aktyviai dalyvavęs „Erasmus“ mainų programoje doktorantas sako, kad tai buvo neįkainojama patirtis, skatinanti išeiti iš komforto zonos, ugdanti savarankiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Ypač įsimintinos buvo pirmosios kelionės. „Kai vykau mainų į Čekiją, nebuvo taip lengvai prieinamo interneto, kaip dabar visoje Europoje. Pamenu, mane pasitiko žmogus, kurį aš mačiau pirmą kartą gyvenime, padėjo nusigauti į bendrabutį, o už priėmimo stalo sėdėjo moteris, visiškai nekalbanti angliškai“, – apie pirmąjį įspūdį pasakoja A. Pakalniškis.
Nepaisant pasitaikančių iššūkių, ryšiai, užsimezgę diskutuojant su profesoriais ir kolegomis, nenutrūko – A. Pakalniškis su kolega, drauge dirbusiu mainų Čekijoje metu, bendrauja ir įvairiausius mokslinius tyrimus atlieka iki šiol. Be to, išvykus mainų, laisvalaikis gali būti itin turiningas – galima keliauti ir tyrinėti šalį.
„Savaitgaliai „Erasmus“ mainų metu dažnai būdavo laisvi, galima buvo daug ką veikti. Tai buvo nauja patirtis, per keturis mėnesius Praha tapo vienu mėgstamiausių pasaulio miestų, kuriuos teko aplankyti. Todėl visa kelionė buvo naudinga, įgijau labai teigiamos patirties ir moksliniu požiūriu, kadangi universitetas labai aukšto lygio, ir asmeniškai, kadangi patyriau naują kultūrą, keliavau, susipažinau su naujais žmonėmis“, – sako VU doktorantas.
Tinkamai planuojant, laiko užtenka viskam
Kalbėdamas apie studijų ir mainų išvykų derinimą A. Pakalniškis sako, kad visa tai suderinti ir išlaikyti gerus studijų pasiekimus nėra sudėtinga, nes daugelyje bakalauro studijų programų praktikos yra privaloma studijų dalis, tačiau kur jas atlikti, dažnai priklauso nuo paties studento pasirinkimo.
„Po trečio kurso galime turėti keturis mėnesius praktikos – du vasarą ir du pirmus mėnesius rudens semestre. Aš taip ir padariau, šį laiką išnaudojau „Erasmus“ praktikai užsienyje. Ten pasidariau nemažai darbų, surinkau reikiamus duomenis, iš kurių galiausiai grįžęs parašiau kone visą savo bakalauro darbą. Gaila, magistrantūros metu buvo karantinas ir planai išvažiuoti paskutinį semestrą rašyti magistro darbo į Portugaliją neišdegė“, – prisimena chemikas.
Pasak A. Pakalniškio, doktorantūroje, kai nebėra paskaitų, susiderinti planus išvykti dar lengviau, o atsitraukus nuo įprastų veiklų, kai esi užsienyje, taip pat nesunku susitelkti į mokslą: „Prancūzijoje jau popiet būdavau baigęs dienos darbus ir galėdavau įsitraukti į kolegų projektus, užsiimti kuo nors nauju, bendrauti su žmonėmis. Tad nuo išvykų pagal mainų programas mokslas tikrai nenukentėdavo, priešingai – tik praturtėdavo.“
Tarptautinės patirties svarbą A. Pakalniškio mokslinėje karjeroje įrodyti nesunku – chemiko doktorantūros studijų metu publikuota net 20 mokslinių straipsnių, o prie pirmojo straipsnio prisidėta dar bakalauro studijų pabaigoje. Būtent tarptautiniai ryšiai ir kolegos iš užsienio universitetų padėjo pasiekti tokį rezultatą: „Prie straipsnių prisidėjo bendraautoriai, tikrai to nepadariau vienas. Konferencijoje Italijoje susipažinau su mokslininku, su kuriuo netrukus išleisime vieną straipsnį, aktyviai dirbame su kolege iš Ukrainos, kuri atlieka teorinius skaičiavimus kristalinių medžiagų mėginiams, su Vokietijos mokslininkais porą kartų vykau į Berlyną atlikti žemos temperatūros sinchrotronų difrakcijos tyrimų, kuriuos pasitelkę bandėme išanalizuoti medžiagų struktūrinius virsmus.
Bendradarbiauju ir su kolegomis iš Prancūzijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Taivano. Svarbu megzti pažintis ir nesėdėti vietoje – kol lauki vieno straipsnio pataisymo, dirbi prie kito, jau turiu dar du, kurie yra pusiau parašyti. Stengiuosi daryti, ką galiu tuo metu, jei, pavyzdžiui, negaliu atlikti reikiamų tyrimų ar laukiu indėlio iš kitų.“
Ateities planuose – tolimesni žemynai ir podoktorantūros studijos
Pasak A. Pakalniškio, visos išvykos leido išmokti ko nors naujo. Pirmoji stažuotė Čekijoje – savarankiškumo, drąsos siūlyti savo idėjas. Net keli vizitai Lenkijoje – kitokio požiūrio į mokslą, skirtingų mokslinių problemų sprendimo būdų. Teko įveikti ir viešojo kalbėjimo baimę, rengiant darbų pristatymą. Bet labiausiai įsiminė stažuotė Taivane karantino laikotarpiu: „Ten žmonės mėgsta ilgai sėdėti laboratorijoje ar savo biure, todėl tekdavo ir pačiam ateiti anksti ryte, o išeiti jau vėlai, sutemus, 20–21 val. vakaro. Vis dėlto įgijau neįkainojamos mokslinės patirties ir naujų kolegų.“
Naujausioje stažuotėje Prancūzijoje A. Pakalniškis turėjo progą išmėginti naujus prietaisus ir pagilinti žinias apie struktūrinę analizę, apie magnetines medžiagų savybes, kurių ypač trūko, o pristatant savo tyrimo duomenis – išgirsti įvairių patarimų, kaip išspręsti kilusias problemas. Dėl šios naudingos patirties ir baigęs doktorantūros studijas chemikas planuoja ieškoti bendradarbiavimo bei naujų patirčių podoktorantūros stažuotėje.
„Svarstau ir apie Europą, ir apie Ameriką, ir apie Azijos šalis, dar nesu tikras, kur norėčiau stažuotis, nes dabar daugiausia minčių kelia disertacijos rašymas, o idealaus varianto paieškos užima laiko. Vis dėlto nebūtinai mūsų galvoje idealus variantas būna geriausias, reikia būti atviriems. To palinkėčiau ir būsimiems studentams – išlaikykite egzaminus, kad ir kaip dabar tai atrodo sunku, įstokite studijuoti ir kuo greičiau eikite į laboratoriją, atraskite savo vietą, kurioje malonu dirbti, ir tiesiog nebijokite sakyti, kad kažko norite, naudokitės visomis galimybėmis“, – linki VU doktorantas A. Pakalniškis.
Evaldas Kvietkauskas
Lazerinių technologijų skyriuje dirbantis Evaldas Kvietkauskas: „Magistrantūros studijas rinkausi dėl dviejų priežasčių – laisvės rinktis studijų kryptį ir galimybės derinti darbą ir studijas“
E. Kvietkauskas ryšį su chemija atrado dar mokyklos suole, vėlesnėse klasėse. Geri rezultatai vedė pirmyn ir galiausiai nulėmė būsimos karjeros pradžią. Šiuo metu VU Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantūros studentas sėkmingai dirba lazerinių technologijų skyriuje, dalyvauja studentų atstovybės veiklose ir siekia visapusiško tobulėjimo.
Kelionė į chemijos pasaulį: nuo mokyklos suolo iki lazerinių technologijų skyriaus
Chemikas prisimena, jog mokykloje stropiausias mokinys nebuvo, tačiau vėlesnėse klasėse pradėjo sektis chemija. Aplankiusi sėkmė suteikė motyvacijos mokytis ir galiausiai chemija tapo pirmu pasirinkimu renkantis studijų kelią. E. Kvietkauskui buvo svarbi laisvė rinktis studijų kryptį ir galimybė derinti studijas su darbu, būtent dėl šių priežasčių jis priėmė sprendimą tęsti studijas magistrantūroje.
Šiuo metu lazerinių technologijų skyriuje dirbantis mokslininkas pabrėžia, jog chemijos mokslas yra geras tarpininkas įvairiose veiklose: „Chemija yra tarpdisciplininis mokslas, kuriame susiduria fizika ir biologija. Man asmeniškai aktualesnis yra fizikos mokslas, taip pat mes, chemikai, rašydami baigiamuosius darbus susiduriame su aparatūra, paremta fizikos dėsniais. Taip pat daugelis baigiamųjų darbų yra susiję su biologiniais objektais, tad svarbios ir šio mokslo žinios. Kartais moksleiviai klausia: jei nepavyks medicina, ar chemija yra panaši į ją. Taip, nes chemija sieja ir fizikos, ir biologijos mokslus, todėl studijų metu yra susipažįstama su abiem. “
Laikas studentų atstovybėje ir ateities planai
Anot E. Kvietkausko, studentų atstovybė išugdė laiko planavimo įgūdžius, bendruomenėje atsirado naujų pažinčių ir naujų veiklų: „Turime tokių tradicijų, kaip laikraštis „Acetonas“ ir renginių ciklas „Chemijos ir Geomokslų dienos“, prie kurių linksma prisidėti ir juose dalyvauti. Įdomu stebėti, kaip vyksta organizavimo procesas ir prisidėti prie edukacinių ir pramoginių veiklų studentams kūrimo, tai visai malonus jausmas“, – su džiaugsmu sako pašnekovas.
Paklaustas apie ateities planus chemikas pasakoja, jog tikrai planuoja likti Lietuvoje, tačiau vis dar svarsto, kurioje tiksliai srityje norėtų būti. Taip pat E. Kvietkauskas atvirauja, jog planuoja tęsti studijas doktorantūroje.
Magistrantūros studijos – kelias į aukštesnį atlyginimą ir profesinį tobulėjimą
Chemijos mokslo srities magistrantas nori atkreipti dėmesį į magistrantūros svarbą, kadangi dėl to daugėja galimybių dalyvauti įvairiuose projektuose ir sėkmingai tęsti ir akademines, ir profesines veiklas. Anot pašnekovo, magistrantūros studijos yra vienas iš varomųjų faktorių, kuris ne tik leidžia pretenduoti į aukštesnį atlyginimą, bet ir skatina profesinį tobulėjimą.
„Žmonėms kurie svarsto, ar verta studijuoti, įvardinčiau du svarbius dalykus. Pirma, kad labai lengva suderinti studijas su darbu, o antra, kad mokomuosius dalykus renkiesi pats, nesi priverstas mokytis to, ko nenori. Būsimiems studentams palinkėčiau toliau tobulėti ir mokytis, drąsiai rinktis sudėtingesnius dalykus, šie pasirinkimai gali nustebinti įdomumu ir padėti įgyti daugiau praktikos“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.
Ieva Lekstutytė
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geologijos mokslo krypties dr. Ieva Lekstutytė, vos daugiau nei prieš savaitę sėkmingai apsigynė daktaro disertacijos darbą tema: „Reljefą sudarančio vidurinio pleistoceno moreninio smulkaus grunto savybių įvertinimas“. Mokslininkės pasirinkimas studijuoti geologiją kilo iš noro būti arčiau gamtos ir domėjimosi biologija. Doktorantūros studijas paskatino tęsti aplinkinių palaikymas ir noras gilintis į mokslinius tyrimus. Šiandien ji gali didžiuotis puikiais rezultatais – apginta daktaro disertacija, kurios tema aktuali Vilniaus statybų sektoriuje.
Bendruomenė, palaikymas ir meilė mokslui
Iš mažo miestelio kilusi I. Lekstutytė geologija domisi jau nuo vaikystės, kaip pati sako, visi vaikai būna arčiau žemės taipogi visa tai lydėjo simpatija gamtai. Baigus mokyklą I. Lekstutytės galvoje sukosi mintys apie norą išvykti: „Na, kadangi buvau iš mažo miestelio, norėjau išvažiuoti kuo toliau, nes mano sesuo jau buvo išvykusi į Vilnių. Tada pamačiau tokias studijas, tuo metu jos vadinosi aplinkos hidrogeologija ir geoinžinerija. Tuometinis studijų aprašymas mane sužavėjo, jei gerai pamenu, susisiekiau su žmogumi, kas ten studijavo. Visada žinojau, kad rinksiuosi ką nors iš gamtos mokslų.“
Anot pašnekovės, studijų metu nedidelė studentų grupė skatino bendruomeniškumą ir lengvą perėjimą iš bakalauro į magistro studijas, viskas vyko natūraliai. I. Lekstutytė toliau tęsė magistrantūros studijas Chemijos ir geomokslų fakultete, artima aplinka ir geri rezultatai vedė pirmyn: „Tada buvo natūralu, kad tie, kas baigė bakalaurą, tęsė studijas magistrantūroje. Visi buvome labai artimi, paskaitas vedė žinomi dėstytojai. Kadangi bakalauro studijų baigimo rezultatai mane džiugino, buvo toks jausmas, kad reikėtų tęsti toliau.“, – prisimena geologė.
Magistrantūros studijų metu I. Lekstutytė dalyvavo Erasmus mainų programoje, šiuo laikotarpiu mokslų daktarė ypatingai džiaugiasi, kadangi kelionėje susipažino su žmonėmis, kurių istorijos ir pasirinkimai įkvėpė tolimesniame moksliniame kelyje. Pasirinkimą tęsti studijas doktorantūroje lėmė ne tik geri rezultatai magistrantūroje, bet ir aplinkinių palaikymas, skatinimas judėti toliau. I. Lekstutytė doktorantūros pasirinkimo nesiekė tapti mokslininke, viskas klostėsi natūraliai.
Sėkmingai apginta daktaro disertacija ir ateities planai
Pasak I. Lekstutytės, disertacijos temos pasirinkimą lėmė patogi vieta, moksliniame darbe tiriamas gruntas buvo būtent Vilniaus rajone. O apskritai, aplink Vilnių kuriasi didžiausi pastatai, priimami sudėtingesni geotechniniai sprendimai. Mokslų daktarė savo darbe siekė naujovių: „Niekas nebuvo rašęs apie šio amžiaus gruntus, na, mes kaip ir turime taisykles, tačiau jos taikomos visiems. Aš norėjau ištirti, ar mes galime taikyti tas bendrąsias taisykles, norėjau atrasti ką nors naujo ir pasiūlyti rinkai. Mano pasirinkimas buvo susietas su tuo, ko mums reikia šiandien. Šis darbas būtų aktualus būsimiems projektams statybų sektoriuje.“, – mokslinio darbo perspektyvomis dalinasi I. Lekstutytė.
VU mokslų daktarė prisimena pirmą kursą doktorantūroje, kurio metu studentams dažniausiai pasiūloma tema, tačiau tuo metu dar praktiškai nesupranti, ką darysi ir ką norėtum daryti ateities perspektyvoje. Tačiau dabar, I. Lekstutytė sako suprantanti, kas jai labiausiai įdomu ir kokiu keliu nori toliau eiti.
„Per tuos 7 metus supratau, kokios temos man tikrai būtų įdomios, ką aš norėčiau padaryti, rašydama darbą supratau, kokios informacijos man trūko. Norėčiau išpildyti savo sugalvotas temas, galbūt sukurti ką nors drauge su studentais. Dabartinis tikslas įvykdyti susikurtus tikslus kas man įdomu per artimiausius pora metų, žinoma, jie būtų labiau susiję su mokslu.“, – sako I. Lekstutytė.
Geras specialistas visada ras vietos geologijoje
Anot I. Lekstutytės, pagrindinės geologijos sritys yra dvi: klasikinė geologija, labiau susijusi su paleontologija, žemės vystymu ir inžinerinė geologija, kurioje dažniausiai tiriami gruntai, naudojami pastatams. Pasak geologės, paklausiausia profesija – inžinieriai geologai, tačiau apskritai, gerų specialistų visada trūksta: „Mes dažnai sakome, kad mums tų specialistų užtenka, bet visada trūksta gerų specialistų. Pas mus nėra labai daug vietų, bet nesvarbu, kiek žmonių bebūtų, tų gerų visada reikės. Daugelis mąsto – baigiau bakalaurą, daugiau niekas neprašo, kam man mokytis. Tačiau mokytis reikia dėl savęs, kad būtum geras specialistas, o karjeros galimybės atsivers būnant savo srities žinovu. Tam, kad turėtum galimybę dirbti su sudėtingesniais objektais, projektais, gautum įdomesnes užduotis, svarbu augti ir tobulėti, įgyti pasitikėjimą. “
Būsimiems studentams I. Lekstutytė pataria atsiverti ne tik mokslui, bet ir asmeniniam tobulėjimui. Pati geologė atvirauja, kad per visus studijų metus išmoko daug įvairių dalykų, geriau analizuoti ir sisteminti informaciją, tvarkingai cituoti šaltinius ir formatuoti tekstą, tačiau akcentuoja labai svarbų dalyką – asmeninį tobulėjimą. „Netgi tos pačios geologijos studijos nėra vien tik apie mokslą, jos skatina tavo asmeninį augimą, bėgant laikui pastebi savo tobulėjimą, kritišką vertinimą, o galbūt atlaidesnį požiūrį. Mokslai, manau, augina tave iš vidaus, tuo metu turi būti savarankiškas ir pasitikintis savimi. “